2015-11-20 d. 9.30 val. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „STT atsisako tirti ĮBVD ir bankroto administratorių bendrininkavimą“.Dalyvauja Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo atstovė Rytų Europoje Lina Helstein.
Zigmo Vaišvilos pranešimas „STT atsisako tirti ĮBVD ir bankroto administratorių bendrininkavimą“
2015-10-22, 2015-10-27 ir 2015-11-13 spaudos konferencijose Seime atskleista Lietuvos teismuose veikianti bankroto administratorių grupuotė, kurios veikla atitinka nusikalstamo susivienijimo sąvoką – adresu Jogailos g. 7 Vilniuje bendroje UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ buveinėje susivienijimas, po 2015 m. atsidengęs ir atvirai pradėjęs veikti kaip 21 fizinio asmens ir 55 įmonių grupuotė. Tai padaryta, kad apeiti įstatymo leidėjo nuostatą, jog vienas administratorius negali būti paskirtas daugelį kartų.
2015-10-27 d. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje ĮBVD vadovas R.Rekerta patvirtino, kad signataras Z. Vaišvila atkreipė dėmesį į teisingus faktus, tačiau nuo š.m. spalio 1 d. pakeitus ĮBVD administruojamą bankroto administratorių teismams parinkimo programą, problemų esą neliko.
2015-11-09 d. atsakymu ĮBVD Z. Vaišvilai pranešė, kad iš visos šios bankroto administratorių grupuotės bus tiriama tik 6 iš 55 įmonių ir 21 fizinio asmens veiklos – UAB „Admivita“, UAB „Ius Positivum“, MB „Admitera“, MB „Falitas“, MB „Indvita“, MB „Verivita“. Nepaaiškinta, kodėl netiriama visa ši bankroto administratorių grupuotė, masinis ir beveik vienu metu įvykęs tuo pačiu adresu leidimų administruoti įmonių bankrotą išdavimas visiems šios faktiškai vienos grupuotės nariams ir šių leidimų panaikinimas, kodėl nestabdoma atvirai korupciškai veikianti ĮBVD bankroto administratorių parinkimo programa, prieštaraujanti įstatymų leidėjo reikalavimui užtikrinti, kad vienas administratorius nebūtų paskirtas daugybę kartų?
Nustebino ir STT, kuri lapkričio 6 d. nutarimu atsisakė tirti šias akivaizdžias korupcines veikas. Todėl vakar teko apskųsti šį atsisakymą Generalinei prokuratūrai.
STT surinko šiek tiek medžiagos, iš kurios paaiškėjo, kad įmonių bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą sukūrė UAB „Leksinova“. Programa turėjo būti siekiama užtikrinti, kad vienas bankroto administratorius nebūtų paskirtas administruoti visą eilę įmonių. STT atkreipė dėmesį, kad programoje siekta fiksuoti faktą, kad programa, o ne teismas administratoriui paskiria įmonę! Drąsūs veikėjai. Tačiau tam pasipriešino Konkurencijos tarnyba. Todėl Ūkio ministerijos ir ĮBVD paaiškinimuose STT kaltę pabandyta suversti teismams – esą teisėjai neoperatyviai spaudžia kompiuterio klavišą, net vieną – tris dienas. Todėl per tą laiką tas pats administratorius vėl gali būti pasiūlytas teismui. Toks supratimas apie teismų darbą – kitų aplinkybių nereikia, svarbu tik tinkamą administratorių paskirti, o visa kita jau nebesvarbu. Toks bankroto bylų teisingumo supratimas. Ar gali tokie veikėjai užimti atsakingas Ūkio ministerijos ir ĮBVD darbuotojų pareigas? Akivaizdu, kad negali.
Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktikoje. STT teigia, kad visi Z. Vaišvilos nurodyti masiniai vienos grupuotės asmenų paskyrimai įmonių bankroto administratoriais atitinka galiojančioms bankroto administratorių atrankos taisyklėms! Geležinė logika. Todėl ir STT surinkti duomenys, kad įmonių bankroto administratoriumi šiemet iki 2015-11-02 d. advokatas Juozas Viščinis paskirtas net 181 kartą (!) STT tyrėjui nieko nereiškia, nors įstatymo leidėjas aiškiai nustatė – vienas administratorius negali būti paskirtas daugybę kartų! Atmetus nedarbo dienas ir dienas, kada teismui neskyrė bankroto administratorius, advokatas J. Viščinis sugebėjo šiemet beveik po du kartus būti paskirtas kiekvieną dieną! Pvz., 52 kartus jis skirtas kaip MB „Administratorė“ atstovas, 46 kartus – kaip UAB “Bauleta” atstovas, 33 – kartus kaip MB „Bankroto byla“ atstovas, ir t.t., t.y. advokatas J. Viščinis pasinaudojo šiemet net 20-čia šiai grupuotei ĮBVD išduotų leidimų! Ir viskas gražu, teisėta, jokio nusikaltimo ir korupcijos nėra?
Pati kompiuterinė programa yra atvirai korupcinė, net ir jei nėra mechaninio įsikišimo į jos veikimą, nes akivaizdžiai neužtikrina nepriklausomo administratorių parinkimo. Vienas asmuo negali administruoti vienu metu šimtus įmonių, tačiau programa jį vis vien siūlo daugybę kartų, o teismas jį skiria. Beje, STT rėmėsi ne neutralia nuomone, o šališkos programos kūrėjos UAB „Leksinova“ STT pateiktais duomenimis.
Ar gali nekorupcinė programa tik 2015-08-21 d. ĮBVD leidimą administruoti įmonių bankrotą gavusiai šios grupuotės atstovei Indrei Kaušylaitei, 2015-11-12 d. duomenimis, suteikti teisę administruoti net 89 įmones, о jos vadovaujamai įmonei MB “Falitas”, gavusiai ĮBVD leidimą įmonių bankroto administravimui tik 2015-07-31 d., suteikti teisę administruoti net 46 įmones?! I. Kaušylaitė dar ir vadovauja ne vienai šios grupuotės įmonei! Beje, MB “Falitas” gavo ĮBVD leidimą įmonių bankroto administravimui 2015-07-31 d., nors šios įmonės vienintelė darbuotoja ir direktorė Indrė Kaušylaitė gavo šį leidimą tik po to – 2015-08-21 d.
ĮBVD sukūrė tikras šiltnamio sąlygas šiai bankroto administratorių grupuotei, o STT mus nori įtikinti, kad viskas gražu. Ar STT atsidengė kaip šios grupuotės stogas? Gal tie, kas turi leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis, paklaus, ar daug STT, FNTT ar VSD agentų dirba šiame galimai nusikalstamame susivienijime, kad jiems viskas leidžiama? Kito teisėto įstatymų pažeidinėjimo mūsų įstatymai nenumato. Tik reikėtų patikrinti, koks gi čia nusikalstamos veiklos modelis teismo palaimintas.
Ar todėl STT ir nenori tirti šiuo atveju esminės nusikalstamos veikos – įstatymo leidėjas keitė įstatymą tam, kad vienas bankroto administratorius nebūtų paskirtas administruoti visą eilę įmonių, bet ne tam, kad teismo funkcijas perduoti ĮBVD ir suteikti išimtinę teisę šiai grupuotei pažeisti šią įstatymo leidėjo nuostatą! Ši nusikalstama grupuotė atvirai pažeidinėja ĮBĮ reikalavimus dėl nepriklausomo bankroto administratoriaus paskyrimo, nes akivaizdu, kad formaliai 76 bankroto administrаtoriai (55 įmonės ir 21 fizinis asmuo), o faktiškai vienas ir tas pats asmuo (dėl nurodytų ir STT netirtų sąsajų) bent jau 76 kartus dažniau gaus šiuos paskyrimus, lyginant su sąžiningai veikiančiais bankroto administratoriais, nepažeidinėjančiais ĮBĮ reikalavimų.
2015-10-27 Z. Vaišvilos raštu pateikti duomenys, kad tokiu būdu ši atvirai korupcinė įmonių bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa užtikrino, kad šis nusikalstamas bankroto administratorių susivienijimas Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjančio beveik pusę Lietuvos įmonių bankroto bylų, dėl tokios atvirai korupcinės kompiuterinės programos gavo administruoti net 58% visų š.m. rugsėjo mėn. pradėtų administruoti bankrutuojančių įmonių!
STT netyrė ir nevertino atvirai korupcinės kompiuterinės programos veikimo, nesiėmė jokių priemonių užkardinti atvirai korupciškai veikiančią programą, nors tai yra viena pagrindinių STT funkcijų.
STT netyrė ir nevertino ĮBVD atvirai korupciškai šiam nusikalstamam bankroto administratorių susivienijimui leidimų administruoti įmonių bankrotą išdavimą ir ĮBVD atsisakymą nagrinėti šių apgaulingai ir akivaizdžiai neteisėtai išduotų leidimų panaikinimą.
Tad ĮBVD atvirai korupciškai dangsto šį nusikalstamą susivienijimą, o juos abu dangsto STT. Lauksime prokuratūros nuomonės.
Su korupcija nuo 2009 m. liepos 15 d. aktyviai kovojanti Respublikos Prezidentė, dar po pirmųjų rinkimų viešai žadėjusi paskelbti Lietuvą skriaudžiančių 100 oligarchų, vis neranda laiko tokiam antraeiliam klausimui. Tad ir bankroto administratorių klausimas jai ne tokio „lygio“. Tiesa, piaras buvo daromas didžiulis, kai Prezidentė D. Grybauskaitė pristatinėjo Lietuvai šią įstatymo pataisą, turėjusią užtikrinti nepriklausomą bankroto administratorių skyrimą. O ir Pasaulio bankas ką tik atkreipė dėmesį, kad bankroto procedūros yra viena trijų didžiausių problemų, trukdančių Lietuvos pažangai.
Ponia Prezidente, ar jus tenkina ši tvarka? Ar tai galima vadinti teisingumu ir valstybiniu požiūriu?