Lapkričio 15 d. buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad kandidatuos antrai prezidento kadencijai. Savo kalboje, kurioje paskelbė apie kandidatavimą, D. Trumpas priminė auditorijai apie stiprią ekonomiką jo prezidentavimo laikotarpiu ir apie tai, kad tauta „žengė į ateitį, pasitikinti savimi ir stipri“.
Jis aiškino, kad jo prezidentavimo laikotarpiu, visiems sekėsi puikiai: vyrams, moterims, afroamerikiečiams, azijiečiams, ispanakalbiams, visi klestėjo kaip niekada anksčiau. Tokių laikų kaip tuomet dar nebuvo. „Išaiškinome dešimtmečius trukusių globalistų ir vienašališkų prekybos sandorių sutartis, ištraukėme milijonus žmonių iš skurdo ir kartu sukūrėme didžiausią ekonomiką pasaulio istorijoje“, – sakė jis.
Pagal daugumą rodiklių D. Trumpas yra teisus. Amerikos ekonomika veikė bent jau taip pat gerai, kaip ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, buvo sumušti rekordai, kurie galiojo nuo septintojo dešimtmečio. Daugumos demografinių grupių gyventojų dalyvavimas darbo rinkoje ir pajamų augimas neturėjo analogų per penkis dešimtmečius.
D. Trumpas taip pat vadovavo mokesčių reformai, kuri įkvėpė precedento neturintį verslo investicijų repatrijavimą. Jis buvo pirmasis prezidentas nuo Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) laikų, kuris prižiūrėjo, kad būtų mažinamas vyriausybės reguliavimas.
Be puikių ekonominių rezultatų, D. Trumpas sulaužė nusistovėjusias tradicijas ir nepradėjo jokių naujų karų. Priešingai, jis siekė mažinti Amerikos karinį dalyvavimą užsienyje, todėl, be kita ko, pradėjo tvarkingą Amerikos karių išvedimo iš Afganistano procesą.
Šio išvedimo jis taip ir nebaigė. Vietoj to prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) iš viso to padarė chaosą.
D. Trumpas taip pat pasisakė prieš tapatybės politiką kariuomenėje ir seksualinio pobūdžio medžiagos skleidimą moksleiviams. Pridėjus jo ekonominės politikos sprendimus, tai buvusiam prezidentui suteikia tvirtas pozicijas laimėti antrąją kadenciją 2024 m.
Tačiau ar jis gali vėl laimėti?
Kad ir su kokiais kandidatais jis susidurs 2024 m. pirminiuose prezidento rinkimuose, jie bus sudėtingi varžovai. Kandidatuoti į prezidento postą – ne silpnų nervų žmonėms. Reikia turėti unikalų patirties ir ryšių derinį.
Tačiau pirmiausia reikia turėti pinigų. Kandidatams, nusprendusiems pasinaudoti viešosiomis lėšomis, įstatymiškai ribojama suma, kurią jie gali išleisti – 2020 m. ši riba buvo 103,7 mln. dolerių. Jei jie nusprendžia nepriimti viešųjų lėšų, tuomet netaikomi jokie ribojimai. Kai kuriais, tiesa, prieštaringais duomenimis, D. Trumpo kampanija 2020 m. kainavo daugiau nei 1 mlrd. dolerių. Teigiama, kad jo varžovė demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton) išleido 20 proc. daugiau.
Trumpai tariant, sėkminga ir patikima prezidento rinkimų kampanija dabar tapo milijardų dolerių vertės veikla. Tokių pinigų nesurinksi neturėdamas itin gerų ryšių su turtingais politiniais rėmėjais.
Be to, reikia organizuoti kampaniją. Teigiama, kad Hillary Clinton kampanijoje dirbo daugiau kaip 600 darbuotojų – tai yra pakankamas skaičius žmogui, norinčiam tapti prezidentu. Dar yra nepriklausomi rangovai ir savanoriai, kurie kampanijai teikia nemažai paslaugų.
Norint prižiūrėti tokio dydžio darbo jėgą, reikia turėti tvirtą vidinį ratą žmonių, kurie, perkeltine ar tiesiogine prasme, būtų pasirengę už jus prisiimti kulką. Žmonių, kuriais kandidatas į prezidentus gali pasitikėti tokiu lygiu, nėra daug; rasti tinkamus asmenis ir užsitikrinti reikiamą įsipareigojimą užima daug laiko. Jau nekalbant apie tai, kad reikia įdarbinti visus – nuo patarėjų politikos klausimais iki lėšų rinkėjų ir kampanijos vadovų valstijose… Dauguma jų turi būti patikrinti tikrinant jų praeitį ir lojalumą.
Dėl visų šių ir kitų priežasčių į pirminius prezidento rinkimus patekusius kandidatus reikia vertinti rimtai. Ar gali D. Trumpas 2024 m. tapti lyderiu tokių bendraminčių lauke?
Visų pirma, D. Trumpas turi neabejotinos patirties. Jis ne tik buvo prezidentas, bet ir buvo geras prezidentas, kuris parodė, kad moka daryti pokyčius, net ir tada, kai politinis elitas jam priešinasi. Akivaizdu, kad nėra respublikono, kuris šiuo požiūriu galėtų jam prilygti.
Antra, buvęs prezidentas yra populiarus. Tinklalapyje fivethirtyeight.com paskelbta apklausų apžvalga rodo, kad D. Trumpas jau dabar turi nemažai šansų įveikti J. Bideną, jei dabartinis demokratas siektų būti perrinktas.
Kitos prognozės buvusiam prezidentui teikia miglotas perspektyvas, tačiau D. Trumpas turi išskirtinai ištikimų gerbėjų būrį kaip nedaugelis kitų politikų. Jo renginiai „America First“ per kadencijos vidurio rinkimų kampaniją buvo nuolat gausiai lankomi.
2024 m. rinkimų dvikovoje J. Bidenas turėtų tikėtis, kad žmonės balsuos ne už jį, o prieš D. Trumpą. Pasikliauti tokia rinkėjų baze nėra lengva.
Trečia, D. Trumpas turi aiškiai apibrėžtą politinę patirtį. Jo konservatizmas nėra toks stiprus kaip kitų kandidatų, tačiau jis yra pakankamai dešinėje pusėje, kad konservatyvūs rinkėjai apskritai su juo susitapatintų. Jis nėra aistringas socialinis konservatorius, tačiau būdamas prezidentu jis ėmėsi socialinių klausimų ir darė tai pakankamai, kad patenkintų konservatyvius rinkėjus, kuriems šie klausimai yra svarbiausi.
Jis taip pat patinka konservatoriams, kurie labiau linksta į R. Reagano kryptį, pabrėždami mažus mokesčius ir tvirtą verslą remiančią politiką. Kaip joks kitas prezidentas nuo R. Reagano laikų, D. Trumpas daug dirbo, kad Amerikoje būtų lengviau pradėti ir vykdyti verslą. Jo reguliavimo mažinimo politika ir pastangos pažaboti aplinkosaugos biurokratiją, atvirai tariant, buvo unikalios.
Vienintelė silpnoji D. Trumpo prezidentinio gyvenimo aprašymo vieta, kalbant apie ekonomiką, yra jo atsainus požiūris į biudžeto deficitą. Jei Ameriką iki kitų rinkimų ištiks fiskalinė krizė, D. Trumpas turės nedaug ką pasiūlyti.
Tačiau ar yra kitų, stipresnių kandidatų? Trys vardai buvo minimi kaip galimi respublikonų pirminių rinkimų pretendentai.
Vienas iš jų – Ronas DeSantisas, kuris ką tik iškovojo įtikinamą pergalę perrinkimo į Floridos gubernatoriaus postą varžybose. Jis savo valstijai vadovauja taip stipriai konservatyviai, kad ji beveik įgijo Amerikos Vengrijos statusą. DeSantisas kovojo su radikalia kairiųjų socialine darbotvarke visur – nuo įmonių iki mokyklos suolų.
Po to, kai korporacija „Disney“ pareiškė remianti seksualinę propagandą moksleiviams, DeSantis pasisakė už įstatymo projektą, kuriuo panaikintas specialus bendrovės mokestinis statusas Floridoje. Jis sustabdė beisbolo komandos „Tampa Bay Rays“ naujojo stadiono valstybinį finansavimą, kai komanda įsitraukė į kampaniją, nukreiptą prieš teises į ginklus.
Nors DeSantisas negali prilygti D. Trumpui savo prezidentine patirtimi, jis yra trečios pagal gyventojų skaičių Amerikos valstijos gubernatorius. Tiesą sakant, jam vadovaujant, Florida gyventojų skaičiumi aplenkė Niujorką.
Buvimas gubernatoriumi yra stiprus kandidato į prezidentus mandatas. Jimmy Carteris (Džimis Karteris), prieš išrenkant jį prezidentu 1976 m., vieną kadenciją buvo Floridos gubernatorius. Jo įpėdinis Ronaldas Reaganas dešimt metų buvo Kalifornijos gubernatorius. Billas Clintonas (Bilas Klintonas), prieš 1992 m. išrenkamas prezidentu, 11 metų buvo Arkanzaso gubernatorius. Jį pakeitė Georgeas Bushas (Džordžas Bušas) jaunesnysis, tuometinis Teksaso gubernatorius.
Kalbant apie populiarumą, Ronas DeSantisas neabejotinai yra kylanti žvaigždė tarp konservatorių. Minėtos fivethirtyeight.com apklausos rodo, kad DeSantisas yra net stipresnis prieš Bideną nei Trumpas.
R. DeSantisas taip pat turi stiprių politinių pasiekimų. Jo noras kovoti su vis agresyvėjančia kairiųjų socialine darbotvarke yra gerai žinomas tarp konservatyvių rinkėjų. Jo ekonominės politikos pasiekimai nėra tokie ryškūs, nors susilaikymas nuo vyriausybės didinimo savaime yra geras rezultatas, kuriuo galima remtis kandidatuojant.
Ar DeSantisas gali įveikti Trumpą 2024 m. pirminiuose rinkimuose? Galbūt. Didžiausias jo šansas – kampanija, kurios centre – socialiniai klausimai. Jei svarbiausias klausimas bus ekonomika, D. Trumpas laimės pirminius rinkimus.
Kitas galimas respublikonų pretendentas yra paties Trumpo viceprezidentas Mike’as Pence’as (Maikas Pensas). Buvęs Indianos gubernatorius, M. Pence’as yra socialinis konservatorius, tačiau ne toks įspūdingas kaip M. DeSantisas. Penceo pranašumas yra jo bendra gubernatoriaus ir viceprezidento patirtis.
Georgeas Bushas vyresnysis, prieš laimėdamas prezidento postą 1988 m., buvo R. Reagano viceprezidentas.
Vis dėlto Mike’as Pence’as neturi jokių išskirtinių politinių savybių, kurios jį iškeltų aukščiau minios. Geriausias šansas jam tapti respublikonų kandidatu į prezidentus būtų, jei Trumpas ir DeSantisas įsitrauktų į abipusio purvo kampaniją. Tuomet M. Pence’as atrodytų kaip civilizuotas pasirinkimas iš visų trijų.
Išskirtinis, bet visai įsivaizduojamas kandidatas yra Nikki Haley (Niki Heilei), buvusi Pietų Karolinos gubernatorė ir D. Trumpo ambasadorė Jungtinėse Tautose. Haley turi daug bendrų konservatyvios politikos pozicijų su DeSantisu ir Pence’u, tačiau, priešingai nei pastarasis, kuris, pasitraukęs iš posto, atsiribojo nuo Trumpo, Haley išliko draugiška Trumpui. Dėl to ji užima geras pozicijas santykije su didele jo rinkėjų baze.
Kad ir kas taptų respublikonų kandidatu 2024 m., tikėtina, kad nesusidurs su J. Bidenu. Jo prasta sveikata, apie kurią pranešama kiekvieną kartą, kai jis kalba, ir visada, kai kalba eksternu, turėtų paprasčiausiai diskvalifikuoti jį nuo galimybės vėl kandidatuoti.
Demokratų partijos problema ta, kad jie neturi akivaizdaus pakaitalo; viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) kaskart pasirodžiusi viešumoje atrodo kaip neišmanėlė. Tai nereiškia, kad demokratų kandidatų laukas bus tuščias: tikimasi, kad kandidatuos J. Bideno transporto sekretorius Petas Buttigiegas (Pitas Butidžedžas).
Kataliku save pristatantis Buttigiegas yra atviras homoseksualas, susituokęs su vyru ir turi du įvaikius. Tai padėtų jam su kairiųjų demokratų ir liberalų sparnų atstovais, tačiau būtų vienintelis jam naudingas dalykas. Jis neturi jokių ypatingų politinių pasiekimų, kuriais galėtų pasigirti.
Tiek DeSantis, tiek Nikki Haley geba užmegzti ryšį su žmonėmis ir juos emociškai patraukti. Tačiau didžioji žvaigždė lieka D. Trumpas – šioje kategorijoje jis yra tiesiog grėsmingas, tiesą sakant, nekvestionuojamas tarp tikėtinų pretendentų į 2024 m. prezidento postą.
D. Trumpas turi savų problemų, tačiau tokiuose įtemptuose rinkimuose, prie kurių Amerika priprato pastaraisiais metais, gebėjimas užmegzti ryšį su rinkėjais yra labai svarbus. Būtent tai gali lemti kas po dvejų metų padės D. Trumpui peržengti finišo liniją.
laikmetis.lt
Šaltinis: European Conservative