Šių dienų korupcinis skandalas, susijęs su partija „Tvarka ir teisingumas“ parodo, kaip pas mus kriminalizuota politika. „Tvarka ir teisingumas“ neišsiskiria iš kitų partijų, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba savo laiku atliko kratas ir Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos, Liberalų partijos (jai tada vadovavo A. Zuokas) būstinėse, – visose buvo ieškoma juodosios buhalterijos. Įdomu tai, kad dabartiniame skandale figūruoja keletas buvusių politinio pasitikėjimo asmenų ir viešųjų ryšių įmonė, atsakinga už tos pačios partijos įvaizdžio kūrimą.
Reikėtų priminti, jog valstybinės institucijos viešųjų ryšių gerinimui ir savo įvaizdžiui formuoti išleidžia apie 50–70 mln. Lt per metus. Tai suteikia pagrindą manyti, kad biudžeto pinigai, leidžiant užsidirbti viešųjų ryšių įmonėms, vėliau panaudojami kuriant politinių partijų įvaizdį. Su Rolandu Skaisgiriu susijusi viešųjų ryšių įmonė jau keletą metų organizuoja akciją, kuria raginama aukoti Kauno zoologijos sodui. TV3 televizijoje transliuotos paramos akcijos globėja įvardijama Inga Stumbrienė – Rolando Pakso dukra. Paramos akcijoje dalyvavo daugybė žinomų veidų, tarp jų – ir krepšininkas Robertas Javtokas. Kaip neseniai atskleidė žiniasklaida, jis „tvarkiečiui“ Vytautui Galvonui dar 2007 metais paskolino milijoną litų ir per septynerius metus iš politiko neatsiėmė nė cento. Kyla klausimai: ar tai buvo R. Javtoko milijonas? Ar taip nebuvo legalizuotas milijonas iš juodosios kasos? Tuo labiau, kad šio korupcinio skandalo įkarštyje Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas kažkodėl suskato priimti į viceministro pareigas ne ką kitą, bet būtent asmenį, dirbantį Kauno zoologijos sode – Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją. Paskirtasis į viceministro pareigas turėjo kuruoti regionų plėtrą, kibernetinį saugumą, elektroninės valdžios įgyvendinimą, plėtrą vidaus reikalų sistemoje… Ką gi, zoologijos sodas „tvarkiečiams“ tampa Vidaus reikalų ministerijos viceministrų kalve. Laimei, kilus triukšmui viešojoje erdvėje, po dviejų dienų šis zoologijos sodo specialistas atsistatydino.
Kalbėdami apie šį korupcijos skandalą, turime užduoti keletą klausimų. Kas yra politinio pasitikėjimo asmenys? Kodėl jiems ėmus figūruoti baudžiamosiose bylose, pradedama kalbėti apie jų galimybes eiti pareigas tol, kol nesulauks baudžiamosios atsakomybės? Kas turi prisiimti atsakomybę už šių asmenų paskyrimą į tokias pareigas? Viceministrą paskiria ministras. Šiandien D. A. Barakauskas politinės atsakomybės prisiimti nenori. Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius sako, kad Vidaus reikalų ministras galės toliau eiti pareigas, jeigu jam nebus pareikšti įtarimai dėl galimos sąsajos su įtariamaisiais. Atrodo, Vyriausybė ir ministerijos sudaromos pasiremiant ne politiniu, o kriminaliniu pasitikėjimu, nes tik sulaukus bausmės už kriminalinius nusikaltimus, prarandamas pasitikėjimas.
Politika nebeatitinka politikos esmės. Žmonės nerinko nei partijos „Tvarka ir teisingumas“, nei Darbo partijos, nei kitų partijų atstovų tam, kad dangstytų juodąsias buhalterijas ar asmenis, įsipainiojusius į korupcinius skandalus. Toks partinis savo siaurų interesų atstovavimas neturi nieko bendro su žmonių interesais. Mano galva, tai neturi nieko bendro su politika, o tik su kriminaliniu veikimu.
Galų gale reiškinius reikia vadinti tikrais vardais. Kol jų neįvardini, susidaro tam tikra iliuzija, kad politikoje yra norma vengti teisinės atsakomybės už padarytus nusikaltimus, dangstyti juodąsias buhalterijas… Lietuvoje žmonėms bandoma įteigti, jog tai – ne kriminalinis veikimas, o „didžioji politika“. Ir kai įvardini tuos reiškinius pagal kriminalinio pasaulio sąvokas, kyla toks nepasitenkinimas! Juk iš po kruopščiai užpudruoto makiažo pasirodo ne kas kitas, o elementarus kriminalinis vaizdelis.
360 tūkstančių žmonių neturi pinigų maistui, žemiau skurdo ribos gyvena per 600 tūkstančių žmonių, socialinė atskirtis valstybėje tik didėja, o štai korupcinių skandalų vis daugėja! Visi turime suvokti – mūsų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tokio politikos kriminalizavimo.
Ar tokie korupciniai skandalai gali įtakoti valstybės biudžetą? Normalioje valstybėje – negali, bet kai valdančioji dauguma, susidedanti iš socialdemokratų, Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“, turės surinkti reikiamą daugumą, kad būtų patvirtintas valstybės biudžetas, prasidės sandoriai. Darbo partija užkulisiuose kels sąlygas: jei jūs priimate protokolą Žmogaus teisių komitete, kuris leistų V. Uspaskichui Europos Parlamente kalbėti apie tai, kad Darbo partijos byla politinė, – mes biudžetą palaikysime. Partija „Tvarka ir teisingumas“, neabejoju, kels sąlygą: jeigu jūs padėsite išsaugoti mūsų Seimo nario teisinę neliečiamybę, kuris įtariamas korupciniame skandale, mes balsuosime už biudžetą. Ką tai turi bendro su žmonių interesų atstovavimu?
tiesos.lt