Aktualijos

Tautos referendumas suskaldė Sąjūdžio tarybą: bendražygiai nepritaria V.Landsbergiui

Written by admin · 8 min read

Tautos referendumas suskaldė Sąjūdžio tarybą: bendražygiai nepritaria V.Landsbergiui  
Dabartinė Lietuvos Sąjūdžio taryba atsidūrė kryžkelėje. Per pusmetį ji ne tik radikaliai pakeitė požiūrį į žemės pardavimą užsieniečiams, bet ir suskilo, mėgindama viešai išdėstyti savo poziciją dėl Tautos referendumo. Sąjūdžio garbės pirmininko Vytauto Landsbergio ir tarybos pirmininko Andriaus Tučkaus nuomonės, kad referendumas kelia pavojų valstybei, nepalaikė jo bendražygiai Seimo narys Rytas Kupčinskas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, žinomi istorikai Eugenijus Jovaiša, Tomas Baranauskas bei kiti. Atrodo, kad nesijaučia tvirtas dėl savo pozicijos ir pats profesorius V. Landsbergis, iš karto pasirašęs laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei ir paprašęs jos pasirūpinti neskaidrių Lietuvos žemės nuosavybės santykių išskaidrinimu.

 

Tiesos.lt kviečia susipažinti ir su prieštaringais Lietuvos Sąjūdžio dokumentais: Tarybos pareiškimu dėl žemės pardavimo užsieniečiams bei Tautos referendumo sušaukimo, ir su atskirąja nuomone, kurią išsakė vienuolika Sąjūdžio tarybos narių. Kad būtų aiškiau, kaip Sąjūdžio Tarybos pozicija keitėsi, primename ir šių metų sausio 13 d. Sąjūdžio tarybos kreipimąsi į visuomenę dėl teisės parduoti žemę užsieniečiams.

* * *
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pareiškimas
2013-01-13, Vilnius

Nors įsipareigojimo terminas leisti Lietuvoje užsieniečiams parduoti-pirkti žemę kelis kartus buvo nutolintas (pastarasis iki 2014-05-01), tačiau iki dabar tam nepasiruošta: neparengti reikalingi įstatyminiai normatyvai, kurių tarpe nėra nuorodų, kokią žemę, kokiam tikslui, kur, kas, kam, kokį plotą, laisvos rinkos sąlygomis ar tik pagal parengtą vietovės teritorijos išplanavimo projektą gali parduoti. Tai sunkina, kad Lietuvos Respublikoje dar neužbaigti žemės grąžinimo savininkams darbai ir neapibendrinti valstybės apimti šios atliktos žemės reformos suformuotos žemėvaldos rezultatai (neišaiškinta žemės naudojimo nepatogumų panaikinimo bei žemėvaldų komasacijos apimtys.

Dėl gausios emigracijos ištuštėjo kaimai, žymiai mažėjo gyventojų miestuose, tad Lietuvoje turime daug nenaudojamos bei ekstensyviai naudojamos, Valstybės žinioje likusios neprivatizuotos ir neišnuomotos žemės. DAUG žemę susigrąžinusių savininkų, negavę iš valstybės reikiamos paramos, savo jėgomis vienkiemiuose nepajėgė atsikurti ir (dabar dar bauginami numatomų didelių žemės mokesčių) laukia įsigaliojančio termino, kada galės savo žemės valdas parduoti užsieniečiams.

Tokia esama padėtis piliečiams kelia didelį susirūpinimą. Apie tai plačiai diskutuojama radijo bei televizijos laidose, rašoma spaudoje, ginčijamasi žmonių susibūrimuose ir internete. Atskiros piliečių grupės pasisako, kad esamomis sąlygomis Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams negalima ir agituoja šiuo klausimu Respublikoje surengti referendumą.

Visa Lietuvos valstybinės sienos atribota žemė (įskaitant plotus, apaugusius mišku ir užlietus vandenimis; privati ar valstybinė) sudaro vieningą Lietuvos žemės fondą. Tai neįkainojamas tautos egzistencijos, žemės gelmių iškasenų, žemės ūkio, miškų ir vandenų gausios produkcijos gavybos gamybinė ir erdvinė bazė, darbo objektas, teikiantis pramonei žaliavas, žmonėms maistą bei pragyvenimą.

Žemė iš praeities yra mūsų visų ir būsimų kartų paveldas, kurį privalu ypatingai tausoti. Kad dabar mes nesugebame žemės pilnai naudingai naudoti, nereiškia, kad jos turime per daug ir galime pardavinėti!

Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje nuosavybės teise kitų valstybių piliečiams žemę parduoti buvo draudžiama. Jiems buvo leidžiama Ministrų Kabineto nustatyta tvarka žemę nuomoti kultūriniams žemės ūkiams kurti arba pramonės įmonėms steigti (ne pramoninei konkurencinei veiklai). Anuomet užsienio valstybės piliečiai, priėmę Lietuvos pilietybę, tik po 10 metų įgydavo teisę pirkti žemę. Užsieniečiai žemę pirkti miestuose galėjo tik leidus Ministrų Kabinetui.

Kadangi atstačius Lietuvos nepriklausomybę iki dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra žemės pardavimo-pirkimo užsieniečiams apibrėžčių, todėl Respublikoje vyksta šešėlinė veikla ir užsieniečiai neteisėtais būdais perka žemę per trečiuosius asmenis. Nurodoma, kad daug stambių žemės sklypų jau dabar yra valdomi įsteigtų juridinių asmenų, kurių tikrieji naudos gavėjai nėra išaiškinti; kad stambiuose miestuose bei kurortiniuose miesteliuose užsieniečiai jau yra nupirkę daug namų valdų. Nemažai žemės yra įkeista Skandinavijos valstybių komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali parduoti užsienio šalių piliečiams. Tai neleistini, stabdytini veiksmai.

Aukščiau glaustai išdėstytos negerovės alina valstybę ir jų šalinimui reikalingi neatidėliotini sprendimai. Tuo labiau, kad nustatytas galutinis žemės pardavimo užsieniečiams terminas smarkiai artėja. Iš anksto neparengtas, palaidas ir padrikas žemės užsieniečiams pardavimas kelia valstybės teritorijos vientisumo suskaldymo ir mažinimo pavojų. Kyla pagrįstas klausimas, ar parduota žemė ateityje netaps kitų valstybių autonominiu intarpu Lietuvos teritorijoje ir nebus išbraukta iš Lietuvos žemės registro? Ar ateityje per tokias žemės valdas norint pravesti būtinas inžinerines komunikacijas nereikės ilgų derybų ir įveikti sudėtingus ir brangiai kainuojančius reikalavimus? Iškyla reikmė daug ir kitų parengtinų norminių nuostatų, pirmiausiai tokių žemės sklypų ribų riboženklio, žemės nuosavybės teisės dokumentų formos, net kalbos nustatymas bei daug kitų esminių klausimų. Visa tai reikia neuždelstai spręsti ir iš anksto informuoti visuomenę. Šiuo klausimu anksčiau yra įteikti du raštai: „Dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams (2011-01-10)“ ir „Dėl žemės pardavimo užsienio piliečiams sąlygų ir termino (2011-10-11)“.

Šaltinis: „Varpas“ – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys

* * *
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pareiškimas
2013-10-04,  Vilnius

Politinė veikla Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau orientuota į referendumus, tariamai vienintelę neklystančią demokratinio valdymo išraišką. Tačiau kai kurie jų gali būti kaip tik pavojingi demokratijai ir valstybės politinei krypčiai bei ateičiai. Tokie jau ėjo bandymai referendumu pakeisti Seimo rinkimų tvarką, kad jo nariai būtų gąsdinami ir valdomi tolydžio gręsiančiu „atšaukimu“ apygardose, ar kad šalies narystė NATO būtų pakirsta tariamai nepritariančiųjų pasirengimui gintis ir abejingųjų laisvei balsavimu. Siūlomoji vadinamos „dvigubos“ pilietybės konstitucinė pataisa sukeltų papildomų grėsmių, jei atsirastų didelis skaičius balsuotojų, pagrindine pilietybe susijusių su nedraugiškomis Lietuvai šalimis. Jau dabar atsirado nesusipratėlių, besišaukiančių Kremliaus ginti nuo energetinio „kapitalizmo“, o juos inspiruoja atsiskleidę seni sovietiniai kadrai, mikliai spekuliuojantys etniniais, ekologiniais šūkiais, manipuliuojantys žmonių nuoširdumu ir religiniais jausmais.

Tariamai patriotiniai kvietimai atsisakyti ES bendrosios rinkos principų žemės nuosavybei, jei toks referendumas pavyktų, reikštų, kad Lietuva pažeidžia savo laisva valia (referendumo rezultatais) pagrįstą ir pasirašytą narystės Europos Sąjungoje sutartį, tuo pačiu ir įsipareigojimus, tad bemaž išstoja iš Europos Sąjungos. O į kur? – Į skurdą be subsidijų, į vienatvę tarptautinėje arenoje arba naujai diktatūrinės ir strategiškai alkanos Rusijos „globą“, tad laisvės kovų išdavystę. Šiandien alternatyvos Europos Sąjungai, kaip ir NATO, nėra. Užtenka to, kad apgailėtinai mažos lėšos, skiriamos krašto apsaugai, kelia pagrįstas abejones dėl mūsų pačių pasirengimo ir apsisprendimo ginti savo žemę.

Lietuvos Sąjūdis nepritaria nei referendumui dėl žemės „nepardavimo“ europiečiams, nei referendumų kvotos menkinimui, kuris paskatintų Lietuvoje nuolatinę dviprasmių iniciatyvų įtampą ir politinę sumaištį.

Lietuvos Sąjūdis ragina priimti konstitucinį įstatymą, pagal kurį žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn galės tik tokie užsienio subjektai, kurie stiprins Lietuvos europinę ir euroatlantinę integraciją.

Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Andrius Tučkus

* * *
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos visuomenei LS–Nr.2

Vilnius, 2013-10-04

Dėl savų ir užsienio piliečių Lietuvoje valdomos žemės teisės pagrindų parengimo

Lieka nepilni 7 mėnesiai iki Lietuvos įstojant į Europos Sąjungą įsipareigoto termino įsigaliojimo – nuo 2014 m. gegužės 1 dienos leisti užsieniečiams iš ES šalių pardavinėti – pirkti žemę. Kiek dabar kokiems užsieniečiams (iš ES ar trečiųjų šalių) žemės jau yra parduota pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 3-os dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą arba ir jį apeinant, pakreipiant, nežinoma – valstybės apskaita nevedama. Juolab įslaptinta žemės ir miško pardavimas juridiniams asmenims, kurių kapitalo sąsajos su kitomis šalimis nėra žinoma arba neviešinama. Inventorizacija ir viešumas – pirmaeilė būtinybė! Slapti sandoriai dėl žemės turi būti paskelbti negaliojančiais. Palikti ir toliau tokią be valstybinės priežiūros palaidą, padriką žemės pardavinėjimo tvarką, reikštų valdžios nusišalinimą nuo valstybėje turimo žemės fondo – pagrindinio nacionalinio turto esamo ir perspektyvinio valdymo bei tvarkymo. Tai įtvirtintų visišką žemėnaudos ir žemėvaldos betvarkę ir ateityje galimus tarpvalstybinius ginčus.

Žinant, kad Lietuvoje žemėvalda po žemės neteisėtos okupacinės nacionalizacijos ir kolektyvizacijos vėl atkuriant žemės privatinę nuosavybę dar nėra stabili (neparengti kaimų teritorijų sutvarkymo projektai, dideli žemės plotai naudojami nuomos pagrindais, stinga lėšų atkurti tradicinius šeimos ūkius ir kt.) tikslinga parengti normatyvus, ribojančius didelių žemės plotų supirkimą ir perpardavimą (ypač ne piliečių kitiems ne piliečiams), šešėliniu būdu supirktų valdų dovanojimą.

Privalu nedelsiant Lietuvos Respublikoje nustatyti parduotų žemės plotų valstybinę inventorizavimo ir apskaitos tvarką, tokių plotų naudojimo sąlygas – teises ir pareigas: ar visiems nusipirkusiems žemę bus privalomi Lietuvos įstatymai melioracijos tinklų apsaugos, miškų kirtimo ir atkūrimo, kelių tvarkymo, vandens taršos ir kitais atžvilgiais. Būtina žinoti, kokią teisę Lietuva turės visose parduotose žemės valdose, ar vykdant regioninį planavimą valstybiniams sprendimams įgyvendinti išliks teisė paliesti ne piliečiams parduotos žemės valdų teritorijas (pvz., žemės gelmių tyrimo, žemės naudojimo nepatogumų likvidavimo, požeminių ir antžeminių inžinerinių įrenginių statybos ir kitais atvejais).

Lietuvos Sąjūdis nuo 2011 m. šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimą bei Vyriausybę ir pateikė siūlymus: „Dėl Lietuvos žemės fondo naudojimo ir valdymo gerinimo“; „Dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams“; „Dėl žemės pardavimo užsienio šalių piliečiams sąlygų ir termino“; „Dar dėl teisės parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams“.

Dabar kreipiamės ir į tautą. Lietuvos Respublikoje neatidėliotinai turi būti parengti žemės pardavimo ES piliečiams, tokių plotų tikslios apskaitos, valdymo bei tvarkymo teisiniai normatyvai (sąlygos).

Apie žemę Lietuvos žmonės turi būti išsamiai ir laiku informuoti, to nepaliekant gatvių aiškinimuisi.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys inž. Valensas Čeginskas
 Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius
 Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Andrius Tučkus
 Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis

Šaltinis: voruta.lt

* * *
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė
Lietuvos žemė – Tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Žemė yra mūsų Motina maitintoja, dainomis apdainuota, daugelio kartų puoselėta, ji negali būti paversta į paprastą prekę. Visais laikais Lietuvos valstybė rūpinosi žemės išsaugojimu Lietuvai ir Lietuvos piliečiams. Neveltui prieš daugiau kaip 400 metų priimtame Trečiajame Lietuvos statute (1589 m.), skirtingai negu Liublino unijos dokumente, buvo įrašyta nuostata, kad jokie svetimšaliai, netgi Abiejų Tautų Respublikos piliečiai iš Lenkijos, negalės Lietuvoje įsigyti nei žemės, nei dvarų. Dėl žemės kilo 1863 metų sukilimas, kovojo 1918–1920 metų savanoriai, 1941 m. sukilėliai, 1944–1953 m. Lietuvos partizanai.

Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje – jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, jau po pusmečio tūkstančiai hektarų dirbamos, derlingos žemės pereis užsienio piliečių nuosavybėn. Tai gali stipriai paveikti rinką, pakelti žemės kainas visoje šalyje, apsunkinti galimybes mūsų ūkininkams ją įsigyti už prieinamą kainą.

Po 50 metų kolchozinių „vertybių“ brukimo, per trumpą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kaimas nespėjo atsigauti, didelis nedarbas, daug socialiai remtinų šeimų, kitur kas antra sodyba tuščia dėl milžiniškų emigracijos mastų. Neretas atvejis, kai spekuliantai, įvairūs supirkinėtojai pusvelčiui įsigyja žemę, kurią vėliau pelningai parduoda. Bežemių vaikų ir vaikaičių lauks emigracija arba baudžiauninkų dalia. Pradžioje turi sustiprėti Lietuvos smulkūs ir vidutiniai ūkininkai bei ekonomika, suvienodintos Europos Sąjungos išmokos žemės ūkiui ir numatyti konkretūs saugikliai ateityje parduodant žemę užsieniečiams.

Tie, kas teigia, jog Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai, turėtų prisiminti, kad sąlygos keičiasi, o ir pati Europos Sąjunga dar neįvykdė savo įsipareigojimų. Žemės pardavimą užsieniečiams ribojanti aplinkybė yra mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių nei ES vidurkis atlyginimų ir mažesnių žemės kainų Lietuvoje. Siūlome kurti atskiras lietuvių susigrąžinimo į Tėvynę programas, skiriant jiems lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės. Manome, kad užsienio šalių piliečiai bei juridiniai asmenys galėtų ribotam laikui nuomoti žemę.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę šį pareiškimą, nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams ir palaiko Tautos referendumo idėją bei ragina tautiečius aktyviai įsijungti, kad ši iniciatyva taptų Tautos ginklu apginant savo žemę ir teisę į tiesioginę demokratiją.

Alfonsas Svarinskas, Stefanija Veversevičienė, Tomas Baranauskas, Jurgita Brasiūnaitė, Rytas Kupčinskas, Nijolė Balčiūnienė, Vladas Vilimas, Bronius Bučelis, Kazimieras Garšva, Kostas Mickevičius, Eugenijus Jovaiša

 

Up Next: Riba