Aktualijos

Tokie kaip R.Ozolas kuria revoliucijas, o jų vaisiais naudojasi niekšai

Written by admin · 2 min read

Ši savaitė man be galo graudi, nes netekau dviejų draugų: Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo. Su R.Ozolu aš pažįstamas jau daugiau kaip 50 metų. Kai jis dirbo „Kultūros baruose“, mes universitete kūrėme pirmąjį Tarybų Sąjungoje filosofinį žurnalą „Problemos“ ir jis išėjo iš „Kultūros barų“ čia. Nors jis oficialiai buvo dėstytojas, iš tiesų jis buvo „Problemų“ redaktorius. Dabar daug kam nepatogu kalbėti apie šį žurnalą, nes tai buvo pirmasis žurnalas, kuris sakė tiesą. R. Ozolas yra vienas iš tų, kuris neparašė nė vieno žodžio netiesos. Mes sakydavome, kad visko sakyti negalima, bet galima daug nesakyti, o svarbiausia nesakyti to, ko iš tiesų negalvoji. R.Ozolas nė vieno sakinio ar žodžio nebuvo ištaręs, jei to negalvoja, nesvarbu, kokiuose postuose jis dirbo.

 

Jis buvo vienas iš Sąjūdžio iniciatorių. Kartais su sąjūdininkais pasikalbame ir labai nesmagu, kad pamirštami tie, kurie buvo pirmaeiliai Sąjūdyje. O tie, kurių visiškai nebuvo Sąjūdyje, dabar skelbiami Sąjūdžio lyderiais. Negana to, net Tarybų valdžia nebandė teisti R.Ozolo, o Nepriklausomoje Lietuvoje jį bandė teisti, nors niekas nežino, už ką. Policija suklastojo dokumentus ir visų instancijų teismai pripažino, kad dokumentai suklastoti. Aš neseniai parašiau prokuratūrai, kad ši byla būtų atgaivinta, nes juk Palaičio laikais net policijos viršininku tapo žmogus, kuris dirbdamas Izraelyje klastojo dokumentus ir dėl to buvo išvytas iš diplomatinės tarnybos be teisės dirbti tokį darbą. O mūsų kai kuriems veikėjams atrodo, kad toks žmogus gali vadovauti Vilniaus policijai. Nors jis kartą net per televiziją pareiškė, kad sąjūdininkus pastatys į vietą. Todėl niekaip negaliu pamiršti vienų žodžių: idealistai, tokie kaip R.Ozolas, kuria revoliucijas, vykdo pragmatikai, o pačiais revoliucijos vaisiais naudojasi niekšai. Lietuvoje mes šitai matome.

Mane pritrenkė, kad prieš porą dienų R.Ozolo parengtas istorinės atminties įstatymas, kuris buvo labai kvalifikuotas, Seimo buvo atidėtas ar atmestas. Tai rodo, kad mūsų kai kurie seimūnai dar iki šiol bijo istorinės atminties, kad nebūtų iškrapštyta tai, kas buvo rašyta, ką žmonės šlovino. Visgi mes turime garsiai kalbėti, kad niekšas buvo niekšu ir lieka niekšu, nesvarbu, kokios partijos rūbus jis apsivilks.

Šiandien lyg ir ne ta proga apie tai kalbėti, bet kadangi R.Ozolas už tai kovojo, visi šie teismai, galima sakyti, sutrumpino jo gyvenimą. Aš žinau, kaip jis reaguodavo į tuos pseudoteismus, nepaisant to, kad daug kas ramino. Kaip jaustis, kad tavo valdžia, už kurią tu kovojai, policija, kur pakankamai niekšų, teisia tokius žmones. Romualdai, tavo idėjos, už kurias tu kovojai, anksčiau ar vėliau bus realizuotos ir viskas atsistos į savo vietas. Dabar tik laikini nesusipratimai.

Kodėl taip atsitiko. Mes visi kalti. Pripažįstu vieną R.Ozolo kaltę. Jis buvo išrinktas 1993 metais Sąjūdžio pirmininku, bet senasis pirmininkas nepanoro užleisti posto. Todėl jis tik pasimuistė, nes nenorėjo, kad pasirodytų, jog pešasi dėl posto. Pasirodo, jau Sąjūdžio laikais galima buvo neužleisti posto. Apie tai mes privalome rašyti, apie tai R.Ozolas rašė ir tokia istorinė tiesa turi būti žinoma nepaisant to, ar dar kartą Seimas atmes šį įstatymą. Romualdai Ozolai, būk tikras, kad tavo idėjos nemirtingos ir tu nemirei dykai.

Bronislovas GENZELIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas, profesorius

Kalba pasakyta per signataro, tikrojo Sąjūdžio lyderio R.Ozolo laidotuves

respublika.lt