Aktualijos

Vidas Rachlevičius. Didysis lūžis: amerikietiškosios svajonės pabaiga

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read
Vidas Rachlevičius
Vidas Rachlevičius. Foto: Asmeninio archyvo nuotr. 

Amerikoje įvyko tai, ko tikroji reikšmė dar bus įvertinta, todėl ir pasekmes prognozuoti dabar sunku. Be jokios abejonės, tai yra tektoninis lūžis, esminis XXI a. pokytis, kuris iš esmės keičia ne tik Ameriką, bet ir visą demokratinį pasaulį.Dalį visuomenės tebėra apėmusi klinikinė neapykanta JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kurią sistemiškai suformavo ir tebekursto meinstryminė Amerikos, o ją uoliai kopijuoja didžioji dalis Vakarų žiniasklaidos. Kai žmonės puola į isteriją, jie atsisako savarankiško mąstymo, kalba jiems primestais šūkiais, jiems tampa įdomūs tik primityvūs dirgikliai ir jie nebemato poreikio pasidomėti, suabejoti, lyginti, kritiškai vertinti ir kelti sudėtingesnius klausimus. Niekas nėra tobula ir niekas nėra tobulas, todėl užtraukime emocijų stabdį ir pasižiūrėkime, kas realiai įvyko ir vyksta Amerikoje.

Tikroji demokratija ir žmogaus teisės, visų pirma, prasideda nuo žodžio laisvės. Tai yra esminė demokratijos prielaida ir sąlyga. Žmonių pažiūros ar nuomonės gali būti pačios keisčiausios, net marginalinės, nepriimtinos daugumai arba prieštaraujančios agresyviai mažumai, bet turėti ir išsakyti jas garantuoja žodžio laisvė, o visuomenė tik vertina, kas gerai, o kas ne. Žodžio laisvė yra neliečiama ir ji nekvestionuojama jokiomis formomis. Į ją neturi teisės kėsintis nei vyriausybės, nei verslas, nei privatūs asmenys. Tokia yra arba bent jau buvo šiuolaikinės demokratijos aksioma, vakarietiškos civilizacijos pamatas.

O vyko štai kas: tokia žodžio laisvė, kaip ją traktuoja JAV Konstitucija, kaip ją supranta visi demokratinėmis kategorijomis mąstantys žmonės visame pasaulyje, Amerikoje nebeegzistuoja. Garsusis posakis, kad aš nepritariu tam, ką jūs sakote, bet iki mirties ginsiu jūsų teisę tai pasakyti, jau yra istorija.

Žmogaus teisės JAV Konstitucijoje buvo įtvirtintos 1789 m. priimtame vadinamajame Teisių bilyje. Šio dokumento tikslas buvo užtikrinti piliečių teisių apsaugą ir apriboti federalinės valdžios galias. Teisių biliu vadinamos pirmosios dešimt JAV Konstitucijos pataisų, kurios yra neatsiejama jos dalis.

Pirmoji Konstitucijos pataisa įtvirtina žodžio laisvę Jungtinėse Amerikos Valstijose ir skelbia: „Kongresas neturi leisti įstatymų, įtvirtinančių kurią nors religiją arba draudžiančių ją laisvai išpažinti, arba varžančių žodžio ar spaudos laisvę; arba žmonių teisę taikiai rinktis ir kreiptis su peticijomis į Vyriausybę dėl nuostolių atlyginimo“.

Tuo tarpu JAV viešojoje erdvėje įvyko tikras perversmas. Pirmiausia, Demokratijų partijai tarnaujanti didžioji žiniasklaida visiškai išjungė demokratiškai išrinktą ir veikiantį prezidentą iš viešosios erdvės. Anksčiau būdavo taip: televizijos transliuoja prezidento kalbas arba pasisakymus, o po to studijoje susėdę komentatoriai ir ekspertai aptarinėja. Taip visuomenė turi galimybę susidaryti savo nuomonę apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, nepriklausomai nuo to, ar komentatoriai palankūs prezidentui, ar ne.

Tuo tarpu didieji JAV televizijos tinklai ir žiniasklaidos priemonės pamynė savo misiją bei pareigą ir iš visuomenės atėmė galimybę išgirsti ir pamatyti pirminius šaltinius. Ji buvo ir yra maitinama tik nuomonėmis bei komentarais, kurie labai dažnai neturi nieko bendro nei su realybe, nei su žurnalistų etika ir trykšta zoologine neapykanta D. Trumpui. Tokia žinių skleidimo forma vadinama paprastai – propaganda.

Tai, kad visa didžioji JAV žiniasklaida iš esmės tapo partine – tik viena medalio pusė, bet yra kita, dar blogesnė. Privačios kompanijos – „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Apple“, „Amazon“, vienašališkai nustatė savus žodžio laisvės standartus, kurie pažeidžia JAV Konstitucijos nuostatas. Jos jau senokai cenzūruoja kitaminčius, tačiau įvyko esminis lūžis, visiškai beprecedentis dalykas kai „Facebook“ ir „Twitter“ po įvykių Kapitolijuje užblokavo veikiančio JAV prezidento D. Trumpo paskyras ir atėmė iš jo galimybę bendrauti su visuomene. Tai buvo padaryta dėl to, kad jo žinutės esą kurstė smurtą.

Twitter. Foto: Scanpix 

Vadinamieji visatos valdovai – zuckerbergai, dorsey, brinai, akiplėšiškai pademonstravo, kad yra galingesnį už žmonių išrinktą prezidentą, JAV Konstitucija jiems negalioja, jie savavališkai nustatė savo taisykles ir nuo šiol spręs, kam ir ką galima kalbėti. Tai yra rimtas nusikaltimas. Be to, jie dabar vienašališkai sprendžia, kas gali dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, o kas ne. Jie dabar lemia žmonių likimus. Kaip toli viskas nuėjo rodo ir faktas, kad jie uždraudė net grotažymę #1984.

Tuo tarpu šliaužiantį totalitarizmą teisinantys mūsų komentatoriai ir žinomi komunikacijos ekspertai viešai užėmė poziciją, kad moteris gali būti šiek tiek nėščia ir rimtais veidais aiškina, kad socialiniuose tinkluose atsiras tam tikra cenzūros forma ir, anot jų, „tai yra labai normalu“.

Tačiau JAV Konstitucija nenumato jokių privačių asmenų asmeninių pažiūrų įsikišimo į šią teisę ir nėra jokių „su sąlyga, kad…“, „jeigu“ ar „bet“. Žodžio laisvė reiškia, kad žmonėms turi būti leista laisvai save išreikšti, be jokio valdžios ar kitų asmenų įsikišimo. Kitaip tariant, žodžio laisvė arba yra, arba jos nėra.

Reikia pagaliau suprasti interneto cenzūros esmę: ji neturi nieko bendro su kova su smurtu ar terorizmu. Irano ajatolos, radikalūs Europos islamistai ir „Antifa“ ten jaučiasi puikiai, tuo tarpu, pavyzdžiui, „Twitter“ blokuoja politines pažiūras. Tai atskleidė paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai matoma ir girdima, kaip kompanijos vadovas Jackas Dorsey instruktuoja savo darbuotojus. Iš jų tampa aišku, kad D. Trumpo paskyros blokavimas buvo tik platesnių akcijų epizodas.

Buvę kompanijos darbuotojai atskleidė, kad ten darbuojasi ne tik algoritmai: „Twitter“ dirba stalininiu principu, ten yra sudaryti ir nuolat tikslinami „juodieji“ asmenų bei organizacijų sąrašai ir tas paskyras kasdien peržiūri priskirti darbuotojai. Pavyzdžiui, prieš J. Bideno inauguraciją buvo užblokuota organizacijos „Studentai už Trumpą“ paskyra. Atsakydama į studentų paklausimą, „Twitter“ nieko nepaaiškino ir tik ciniškai atsakė, kad „atblokuosim po inauguracijos“.

Kai iš visuomenės atimama teisė susipažinti su pirminiais šaltiniais, atrišamos rankos propagandai. Tai klasikinis sovietmečio metodas. O dabar ramiai pagalvokite ir pabandykite prisiminti tą garsiąją frazę, kuria D. Trumpas neva kurstė ir provokavo smurtą bei riaušes. Ne, klausimą suformuluosiu kitaip: ar esate kokioje nors meinstryminėje žiniasklaidoje apskritai matę arba girdėję tą konkrečią frazę arba frazes?

 Gal jas jums citavo daugybė mūsų komentatorių? Juk ji turėjo būti išskalambyta visais įmanomais kanalais, kad būtų akivaizdžiausiai parodyta, koks šėtonas yra D. Trumpas, ar ne?

Taigi, jūs jos nei matėte, nei girdėjote, nes jums buvo kišamos tik interpretacijos, kurias vieni komentatoriai nusirašinėjo nuo kitų.

Donaldas Trumpas. Foto: Shutterstock 

Sveiko proto nepraradę JAV teisininkai teigia, kad D. Trumpas nieko nepažeidė, jis nieko neužsiminė apie smurtą ir juo labiau jo neprovokavo. Štai ką iš tiesų mitinge sakė D. Trumpas: „Aš žinau, kad visi čia netrukus žygiuos į Kapitolijų, kad taikiai ir patriotiškai pasiektų, jog jūsų balsas būtų išgirstas“. Tuo tarpu, regis, paskutinis D. Trumpo įrašas „Twitter“ tinkle, kad jis nedalyvaus J. Bideno inauguracijoje, taip pat buvo įvertintas kaip smurto kurstymas, o šitą mintį eksploatavo visas meinstrymas.

Daugiau skaityti ČIA (https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=86334581)

delfi.lt