Kalba Sąjūdžio minėjime. Drįstu teigti, kad joje iškelti kai kurie svarbūs valstybei klausimai ir geopolitiniais bei nacionalinio saugumo argumentais pagrindžiama būtinybė telktis esminės permainoms šalyje. Būtų gerai, kad atsikvošėjimas, kol nevėlu, vyktų sparčiau:
Pridedu nuorodas dviejų fundamentalių R. Ozolo tekstų, kurie darosi gyvybiškai svarbūs norint atgauti tautinę savivoką ir yra vertingos geopolitinės gairės, galinčios padėti besiblaškančiai valstybei skubiai susiorientuoti sparčiai byrančios tarptautinės pasaulio tvarkos ir gilėjančios ES krizės sąlygomis:
Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika ,,Nepriklausomybės sąsiuviniuose”, p. 33-43: http://www.rofondas.lt/
Kitas šiuo metu nepaprastai aktualus iškiliojo Nepriklausomybės architekto ir ideologo tekstas: http://www.propatria.
Tame pačiame ,,Nepriklausomybės sąsiuvinių” numeryje esančiame tekste (p. 52-68) pasakojama ne tik liberalų partijos istorija, jame, remiantis konkrečia patirtimi, parodoma, kaip ,,EBSW metodu” buvo užvaldyta ne tik LS, bet ir kitos Lietuvos politinės partijos. Todėl iki šiol turime tik daugiapartinės sistemos imitaciją. http://www.
Atėjo laikas prabilti ir apie, kad šis metodas taikomas ne tik partijose, jis perkeltas į visas šalies gyvenimo sritis, tarp jų — ir į akademinę sferą. Naudodamiesi šiuo metodu grupuotės užvaldo akademine institucijas ir jas paverčia pinigų ”įsisavinimo” įrankiais, t. y. institucijos tampa nekontroliuojamos ir ima vykdyti ne visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančią, bet įsitvirtinusių grupuočių narių gebėjimus ir grynai privačius interesus atitinkančią mokslinę ir mokomąją, neretai tiesiog pseudomokslinę ideologinę ir propagandinę veiklą. Šitoks nuo krašto poreikių atsaistyto ,,pinigų įsisavinimo”: verslas klesti klesti ir kultūroje ir mene, tad imtis iš esmės spręsti šį klausimą galėtų būti vienas iš pirmųjų pertvarkos ir apsivalymo nuo korupcijos uždavinių.
Šiuo tekstu norima paskatinti prisiminti, ką politiškai ir istoriškai iš tiesų reiškia ,,valstybę steigiančios tautos” sąvoka:
Pagarbiai
Vytautas Radžvilas
P. S. Šis laiškas yra viešas ir gali būti skleidžiamas jį gavusių adresatų nuožiūra.