Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiau politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus. Parlamentinės partijos pradėjo siūlyti savanaudiškus sprendimus. Socialdemokratai pareiškė, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Kitos partijos puolė skaičiuoti, kuris variantas joms rinkimuose būtų naudingiausias, kuriuose Seimo rinkimuose – šiuose ar kituose – prieiti prie proporcinės (sąrašinės) rinkimų sistemos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuosekliai pasisako, jog Lietuvoje reikia mažinti Seimo narių skaičių ir visus juos rinkti tiesiogiai, vienmandatėse rinkimų apygardose. Tai būtų logiškas sprendimas, nes gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 metų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Manau, kad tradicinėmis save vadinančios partijos yra išsigandusios stiprėjančios pilietinės visuomenės, tad minėtąjį Konstitucinio Teismo sprendimą rengiasi panaudoti partinės diktatūros įtvirtinimui Lietuvoje. Neužtenka to, kad kyla didžiųjų partijų nepasitenkinimas aktyvėjančia visuomeninių komitetų veikla, dabar norima blokuoti galimybę nepriklausomiems kandidatams Seimo mandatų siekti per vienmandates apygardas.
Seimo partijos žino, jog Seimo rinkimai pagal partijų sąrašus sumažins rinkėjų aktyvumą ir tai yra dar vienas jų interesas naikinant tiesioginių rinkimų sistemą. Partijos tikisi, jog joms lojalūs piliečiai rinkimuose dalyvaus ir mažas rinkėjų aktyvumas tik padidins jų gaunamų mandatų skaičių.
Dirbdamas Seimo nariu dar prieš kokį 15 metų Seime teikiau siūlymus, kad merai ir seniūnai būtų renkami tiesiogiai. Pagaliau sulaukėme sprendimo, nors ir dalinio – merai šiais metais jau buvo renkami tiesiogiai. Tai gerokai padidino rinkėjų aktyvumą ir išrinktų merų tiesioginę atsakomybę prieš konkrečios savivaldybės gyventojus. Seimo rinkimai tik daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus būtų milžiniškas žingsnis atgal, prieštaraujantis Lietuvos gyventojų norams ir lūkesčiams.
Atrodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasirinktas politinės veiklos kelias, remiantis vertybėmis, o ne naudos ieškojimu, kitoms partijoms yra per sunkus. Man gėda už tuos politikus, kurie spjovė į tikslą stiprinti pilietinę visuomenę Lietuvoje, kurie savo ir partijų interesus iškėlė aukščiau tautos noro gyventi demokratinėje šalyje.