Bado akcija S.Daukanto aikštėje atskleidė Lietuvos teisminės valdžios bejėgiškumą užkardant plataus masto valstybės tarnautojų korupciją. Tapinų ir jasukaityčių demagogija dėl bado akcijos didvyrių tik dar labiau išryškino Lietuvą užvaldžiusių sovietinių komunistų nomenklaturščikų konvulsijas. S.Daukanto aikštėje badaujantys Piliečiai yra pasiryžę mirti ant Prezidentūros slenksčio, norėdami paskelbti pasauliui, kad teisės viršenybė, teismo nepriklausomumas, pagarba žmogaus teisėms, pagarba žmogaus orumui mūsų valstybėje yra tik tušti žodžiai, kuriais gali patikėti nebent tūlas naivuolis.
Teismų veiklos skaidrumas ir nepriklausomumas neįmanomas, kol teismuose darbuojasi pažeidžiami valstybės tarnautojai. Dėl daromo neteisėto poveikio teisėjas sprendimus teisme gali priimti ne vadovaudamasis įstatymais, savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, bet iš baimės, kad nebūtų išviešintas kompromatas. Reikalingos bylos paskiriamos nagrinėti teisėjams, priklausantiems pažeidžiamųjų grupei. Štai kodėl didžiausią poveikį teismo sprendimui daro asmuo, paskiriantis reikalingą bylą iš anksto numatytam teisėjui. Teksto autorius išanalizavo bylų skirstymo teisėjams plonybes ir nustatė, kaip gali būti piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais. Visų teismų teisėjams bylos privalo būti paskiriamos naudojant kompiuterines programas, t.y. naudojant automatizuotą teisėjų atrankos būdą. Šis būdas reiškia, kad teisėjai parenkami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo darbuotojai LITEKO sistemoje suformuoja bylą – elektroninę bylos kortelę. Teisėjo parinkimą Modulis atlieka automatizuotu būdu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į teisėjui jau paskirtų bylų skaičių, teisėjo užimtumą „kitoje veikloje“, į laikotarpius, kada teisėjas negali nagrinėti bylų (pvz., dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ir kt.) arba dėl teisėjo akivaizdžiai didesnio darbo krūvio.
Autoriaus nuomone, Teisėjų tarybos „Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas“ pateikia eilę metodų, kaip galima priversti tarnauti bylų skirstymo modulį taip, kad šis sugeneruotų reikalingą teisėją. Šio pažeidimo atveju teismuose naudojama gudri sąvoka – „nukrypimas nuo Modulio sudaryto eiliškumo.“ Teoriškai yra numatyta, kad Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas.
Bylų paskirstymo teisėjams „sistema“ numato eilę išimčių, kada galima „nukrypti“ nuo Modulio sudaryto eiliškumo. Tokiais atvejais reikalinga byla paskiriama tam, kam reikia, apskritai nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, bet naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“. Autoriaus nuomone, taip vadinama funkcija „privalo nagrinėti“ sudaro galimybę piktnaudžiauti ir paskirti pažeidžiamus teisėjus.
Ypač originalus būdas, kaip galima modifikuoti arba iki minimumo sumažinti teisme galinčių konkrečią bylą nagrinėti teisėjų eilę, yra išrastas Vilniaus apygardos teisme 2015 metais. Šią aplinkybę patvirtina autoriui adresuotas 2017-07-07 minėto teismo raštas Nr.CR-133. „Liaudžiai prašant“ nuo 2015 metų civilinių bylų teisėjai (skyriaus vadovė Neringa Švedienė) įsivedė taip vadinamą specializaciją dėl šeimos teisinių santykių, nors iki tol šią bylų kategoriją nagrinėjo visi be išimties civilinių bylų skyriaus teisėjai. Toliau, dar gražiau – teismo pirmininko Vytauto Zeliankos įsakymais „šeimos santykių“ teisėjų skaičius buvo nuosekliai mažinamas. Jeigu 2015 metais šeimos bylos buvo skiriamos penkiems teisėjams, tai nuo 2016 metų šios bylos skiriamos trims teisėjams – Loretai Bujokaitei, Andrutei Kalinauskienei ir Zitai Smirnovienei. O nuo 2016 m. balandžio mėnesio bylas dėl šeimos santykių nagrinėja tik teisėjos Loreta Bujokaitė, Andrutė Kalinauskienė ir Jūra Marija Strumskienė. Jeigu kada nors išaiškėtų, kad pastarosios teisėjos patenka į pažeidžiamųjų sąrašą, tuomet apskritai nebūtų jokios kalbos apie teisės viršenybę ar kokį nors teismo nepriklausomumą.
Bylų paskirstymo „sistema“, autoriaus nuomone, numato ir kitus būdus reikalingiems teisėjams filtruoti ir taip „teisėtai“ išvengti automatizuoto teisėjų atrankos būdo. Pavyzdžiui, galima keletui valandų imituoti teismų informacinės sistemos išjungimą (tuo atveju teismuose sakoma: „gedimas sistemoje“). „Gedimo“ atveju Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu, kadangi atlikti veiksmus automatizuotu atrankos būdu „nėra techninių galimybių“. Paskyrus bylą teisėjui nesinaudojant Moduliu, vėliau, atsiradus „techninėms galimybėms“, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“.
Be to, kiekvienas teismas nusistato taisykles, kam yra suteikiama „filtravimo“ teisė, t.y. teisė į LITEKO sistemą įvesti duomenis naudojant funkcijas – „priežasčių šablonus“ ir „prioritetinių bylų klasifikatorių“. Naudojantis „priežasčių šablonų“ funkcija Modulyje standartizuotai nurodomos priežastys ir teisiniai pagrindai, dėl kurių „nukrypstama“ nuo skirstomų bylų eiliškumo arba keičiamas bylą nagrinėti paskirtas ir nagrinėjantis teisėjas. Taigi, tuo atveju, jei Modulis sugeneravo neparankų teisėją, nekyla jokių problemų jį pakeisti teisėju, patekusiu į pažeidžiamųjų sąrašą. Tereikia mokėti tinkamai naudotis įvairiomis bylų paskirstymo „sistemos“ funkcijomis.
Dabar laikas susipažinti, kaip dirba bylų skirstymo meną labiausiai išmanantys asmenys – Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus vadovė, teisėja Daiva Kazlauskienė bei civilinių bylų skyriaus vadovė, laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja Neringa Švedienė.
Atsakydama į autoriaus 2017-07-17 skundą, 2017-07-28 rašte Nr. TR- 563 teismo pirmininkė Neringa Švedienė dievagojosi, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje, todėl jų paskirti nesinaudojant paskirstymo moduliu – nėra galimybės (…) Visi Jūsų skunde nurodyti pareiškimai/skundai buvo paskirti naudojantis (…) bylų paskirstymo moduliu ir bylų skirstymo taisyklių pažeidimų – nenustatyta.“ Autorius galvoja, kad teisėja Neringa Švedienė, švelniai tariant, persūdė, nes, kaip jau buvo minėta, Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu.
Be to, autorius turi pagrįstą manymą, kad kažin, ar teisėja Neringa Švedienė buvo motyvuota realiai ištirti, surasti ir paviešinti savo pačios ir savo kolegės teisėjos Daivos Kazlauskienės padarytus galimus pažeidimus. 2017-08-07 dieną autorius paprašė Vilniaus apygardos teismo pirmininką pateikti detalų išaiškinimą, kaip veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju. Be to buvo prašoma paaiškinti, kodėl 2016-2017 metais baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė šešis autoriaus skundus paskyrė nagrinėti tai pačiai teisėjai – Ainorai Kornelijai Macevičienei. Dar autorius domėjosi, kodėl 2016-2017 metais teismo pirmininkė Neringa Švedienė autoriaus iškeltoje civilinėje byloje paduotus penkis atskiruosius skundus paskyrė nagrinėti išimtinai „etatinėms“ teisėjoms – Jūrai Marijai Strumskienei ir Andrutei Kalinauskienei. Kiti labiausiai įsimintini „etatiniai“ teisėjai, kuriuos skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė paskyrė nagrinėti autoriaus skundus, – tai Algimantas Valantinas (dabartinis Apeliacinio teismo pirmininkas), Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Stasys Punys, Arūnas Kisielius, Stasys Lemežis, Regina Pocienė.
Kaip matome iš autoriui adresuoto 2017-08-09 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Neringos Švedienės rašto Nr. CR-161, pastaroji negalėjo tinkamai paaiškinti, kaip konkrečiai veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju.
Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad tuo atveju, kai bylas teisėjams skirstantis asmuo (šiuo atveju – Daiva Kazlauskienė ir Neringa Švedienė) patvirtina bylos paskyrimą teisėjui, Modulis išsaugo šiuos duomenis suformuodamas teisėjo paskyrimo dokumentą – teisėjo skyrimo protokolą. Protokole nurodomi šios bylos duomenys, teisėjų sąrašo kriterijai, pritaikyti koeficientai ir kita reikšminga informacija. Nors autorius ir prašė, teismo pirmininkė Neringa Švedienė atsisakė pateikti jį dominančių bylų elektronines bylų korteles ir bylų paskirstymo teisėjams protokolus skiriant tekste išvardytus teisėjus. Teisėja Neringa Švedienė atsirašė, kad tokių duomenų teikimas reikalauja papildomo LITEKO duomenų apdorojimo, tad prašomi duomenys nebus teikiami.
Autorius mano, kad teisėja šiuo klausimu nebuvo visiškai sąžininga, kadangi bylų skirstymo modulis leidžia atspausdinti jau sudarytą teisėjų skyrimo protokolą, nes modulis išsaugo suformuotą teisėjo skyrimo elektroninį dokumentą. Tai reiškia, kad norint pateikti autoriaus prašomus duomenis, papildomas LITEKO duomenų apdorojimas nereikalingas.
Pagrįstas abejones tekste išvardytų teisėjų veiklos skaidrumu turėtų kelti ir teismo pirmininkės Neringos Švedienės prieštaringi teiginiai. 2017-07-28 rašte Nr. TR- 563 teismo pirmininkė tvirtino, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje“. Tai reiškia, kad LITEKO sistemoje privalo būti registruojamos ir visos teismo nutartys, priimtos šiose bylose. Gi, 2017-08-09 rašte Nr. CR-161 teismo pirmininkė Neringa Švedienė teigia, kad autoriaus nurodytos šešios (!) teisėjos Neringos Švedienės nutartys nėra užregistruotos LITEKO sistemoje.
Taigi, turime dar vieną galimybę toliau aiškintis, kokią katę maiše mums nori įpiršti Vilniaus apygardos teismo etatiniai teisėjai.
Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus