LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS DEPARTAMENTO RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarui 2018-01-19 Nr. S-2018-
Zigmui Vaišvilai
DĖL LAISVĖS PREMIJOS LAUREATĖS N. SADŪNAITĖS KALBOS
Informuojame, kad Seimo kanceliarija Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalbos iš anksto neturėjo, todėl jos iššifravimas ir paskelbimas užtruko. Kalba paviešinta kartu su visa Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos stenograma.Nors Seimo interneto svetainės Naujienų skiltyje yra skelbiama aktualiausia (žinios naujumo, bet ne turinio aktualumo požiūriu) informacija, šią stenogramą ir Laisvės premijos laureatės N. Sadūnaitės kalbą paskelbėme ir bendrajame sausio 13 dienos naujienų sraute.
Atkreipiame dėmesį, kad iškilmingo minėjimo ir premijos įteikimo ceremonijos įrašas, kuris niekaip nekoreguotas, iš karto po renginio buvo prieinamas Seimo Youtube paskyroje.
Seimo kanceliarija taip pat užtikrino, kad po Laisvės premijos įteikimo ceremonijos laureatė turėtų galimybę pabendrauti su žurnalistais.
Skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas
Artūras Zeleniakas, tel. (8 5) 239 6201, el. paštas arturas.zeleniakas@lrs.lt
*********************
Zigmas Vaišvila. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei
2018 m sausio 16 diena Vilnius
Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimui teikiau mano 2017 m. spalio 27 d. rekomendaciją dėl 2017-ųjų Laisvės premijos suteikimo Gerb. Nijolei Sadūnaitei.Kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gerb. Seimo dėmesį atkreipiau į, mano nuomone, esminę patirtį, dėl kurios tai dariau. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu daugumos žmonių apsisprendimą ir viltį sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, lūkesčius siejant su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu lėmė ir kita Lietuvos patirtis – nuoseklus ir kantrus pogrindžio kovotojų už žmonių teises ir Lietuvos laisvę darbas. Jis buvo ne tik pasiaukojantis, bet ir visapusiškai pamokantis.
Laisvės premijos laureatų Antano Terlecko, arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus ir Nijolės Sadūnaitės gyvenimai, jų patirtys ir sugebėjimas nuoširdžiai, kantriai drauge su Sąjūdžiu įveikti šį Lietuvos išlaisvinimo kelio etapą, mūsų sąveika – buvo stiprinantys mus visus ir, svarbiausia, buriantys mus į draugę, didinantys pasitikėjimą vieni kitais.
Visa tai buvo ir yra išskirtinė ne tik istorinė, bet ir žmogiškojo bendravimo patirtis, kurią pripažino ir mūsų Tauta, 1990 m. rinkimuose daugumą balsų patikėjusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suburtiems kandidatams į Aukščiausiąją Tarybą.
Šią rekomendaciją dėl Nijolės Sadūnaitės nuopelnų Lietuvai deramo įvertinimo teikiau nuoširdžiai.
Nuoširdžiai džiaugiausi ir Seimo sprendimu 2017-ųjų Laisvės premiją suteikti Nijolei Sadūnaitei.
Tai suteikė Viltį, kad vėl galimas mūsų Tautos ir valdžios tarpusavio kalbėjimasis, supratimas ir bendras darbas. Tačiau mane labai nustebino ir nuvylė tai, kad Lietuvos Seimas, Tautos atstovybė, iki šiol nepaskelbė 2017-ųjų Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės iškilmingame Sausio 13-osios minėjime Seime pasakytos kalbos teksto. Tai vienintelės Seimo posėdyje kalbėjusios pranešėjos (ir laureatės) nepaskelbta rašytinė kalba.
Taip elgiamasi su iškilia politine kaline, savo gyvenimą paskyrusia, visų pirma, laisvam žodžiui ir tiesai skleisti – platinti Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Taip elgiasi Seimas, pats pripažinęs Nijolės Sadūnaitės išskirtinį indėlį į Lietuvos laisvę.
Teisinės valstybės idėją gerbiančiose šalyse, o būtent tokią, manau, Laisvą Lietuvą įsivaizdavo ir Gerb. Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, kokia ją buvo padariusi okupacinė valdžia, jos žodžio, koks jis bebūtų kažkam patinkantis, o kažkam nepatinkantis, neskelbimas yra pati didžiausia įmanoma nepagarba ir Gerb. Nijolei Sadūnaitei, ir Lietuvai, kurią Nijolė Sadūnaitė, manau, tikėjosi būsiančiai kitokia, visų pirma, laisva.
Tikiuosi Jūsų supratimo. Neklystančių nėra. Tačiau parlamento, cezūruojančio savo sprendimu pripažintos Laisvės premijos laureatės viešą kalbą, pasakytą Seime šio apdovanojimo proga, elgesys gali tapti chrestomatiniu Lietuvos indėliu į pasaulinę žmogaus teisių suvaržymo istoriją.
Nuoširdžiai ir Pagarbiai,
Zigmas Vaišvila
2018 m. sausio 16 d.