Docentas istorijos mokslų daktaras Vytenis Almonaitis kartą savo paskaitoje atkreipė dėmesį į lietuvių kalbos bendrinį žodį – „tauta“ ir palygino su Scottish Gaelic kalbos žodžiais. Remiantis Mathew Arnold studija knygoje „On the Study of Celtic Literature“, modernioje Keltų (Celtic) kalboje yra airių kalbos forma „tuath“.
Jis senovės keltų kalbos žodžius teuta, touta, senovės Prūsų – „tauta“ ir lygina su kitomis kalbinėmis grupėmis: „The modern Celtic form is the Irish tuath in Ancient Celtic it must have been teuta, touta, of which we actually have the adjective toutius in the Goulish inscription of Nismes. In Oscan we have it as turta, tuta, its adjective being handed down in Livy’s meddix tuticus, the mayor or chief magistrate of the tuta. In the Umbrian inscriptions it is tota. In Lithuanian tauta, the country opposed to the town, and in old Prussian tauta, the country generally, en Prusiskan tautan, im Land zu Preussen.“(„On the Study of Celtic Literature“ aut. Mathew Arnold, Subject: Celtic Literature; Celts., London, Smith. Elder and Co. 1867 m., p. 46)
Žinome, kad iš indoeuropiečių kalbų lietuvių kalba yra bene seniausia išlikusi ir vartojama iki šios dienos. Vyksta mokslinė diskusija: lietuvių ar rusų kalba yra artimesnė Sanskritui (Sanskrito kalba buvo vartojama dabartinėje Indijos teritorijoje. Ja užrašyti išlikę senovės Indijos mitai: Mahabharata ir kiti). Slavų, baltų ir indoeuropiečių kalbas, mitologiją bei folklorą tyrinėjantis Kalifornijos universiteto (JAV), profesorius Vyacheslav Vsevolodovich Ivanov, bendrą baltų ir slavų prokalbės egzistavimą datuoja prieš du tūkstančius metų. Prokalbė – tai istorinės lingvistikos mokslininkų naudojamas terminas, nusakantis bandymą rekonstruoti anksčiau egzistavusią kalbą, iš kurios vėliau išsivystė viena, kelios, kalbų grupė ar kelios kalbų grupės, kurios tarpusavęs yra giminingos.
Tikiu, kad dr.V. Almonaitis suprato, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių dalis studentų gali atsidurti Škotijoje ar Jungtinėje Karalystėje, o patys ištikimiausi gal sugebės rasti bendras istorines šaknis tarp mūsų tautų ir imsis tyrinėti istorinės praeities tėkmės vaizdą.
Negaliu nutylėti apie tai, ką man pavyko aptikti. Galimai, ateityje tai gali tapti rimtų mokslinių studijų pagrindu kalbotyrininkams, etnolingvistams, archeologams ir istorikams. Suprantama, visų šių mokslo šakų specialistai savo tyrimais galės papildyti gautus mokslinių tyrimų rezultatus.
Atradimo esmė yra keletas pietvakarių Škotijos vietovardžių, kurių pavadinimų istorinės kilmės bendrumas su lietuvių kalba abejonių nekelia: pirma – vietovardis. Tai minėtame regione esančios salos pavadinimas ISLAY, kuris, mano nuomone, yra artimas lietuvių kalbos žodžiui SALA; antra – tai šalia esantis salos pavadinimas JURA; trečia – sąsiauris pavadinimu SOUND OF JURA. Manau niekam nereikia įrodinėti paskutinių dviejų artumo lietuvių kalbos žodžiui JŪRA.
Tai, kad šie lietuvių kalbai giminiški žodžiai – pavadinimai yra prie jūros, o jei dar tiksliau – salų masyve prie Atlanto vandenyno – tad dar labiau sustiprina hipotezę ir prielaidą apie bendrą istorinę praeitį tarp mūsų tautų. Šią hipotezę sustiprina ir tai, kad visi trys: du vietovardžiai ir vienas vandenvardis yra išsidėstę vienas šalia kito, kas apibrėžia tam tikrą teritoriją, kuri ateityje taptų tyrimų objektu (žiūrėti žemėlapį). Būtent vienai etninei grupei priklausančių vietovardžių, o dar dažniau vandenvardžių pavadinimai ir tampa mokslinių tyrimų pagrindu.
Kaip pavyzdį galima pateikti aplink Maskvą (Rusija) gausiai randamų finougriškų vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimų. Pagal tai mokslininkai sprendžia, kad čia, dar prieš atsikeliant slavams, gyventa finougrų genčių. Beje, Maskvos upės pavadinimas, pagal kurią vėliau pavadinta ir dabartinė Rusijos sostinė, manoma esant finougrų kilmės žodžio – Maskva.
Sala JURA, sala ISLAY ir sąsiauris SOUND OF JURA yra Argyll and Bute Council dalis. Sound of Jura sąsiaurio šiaurinėje dalyje yra rifų, mažesnių salelių, stiprių vandens srovių ir sūkurių. Pati sala JURA yra gyvenama – dauguma jos gyventojų gyvena rytinėje salos dalyje. Iš viso gyvena tik du šimtai gyventojų, tačiau saloje taip pat ganosi ir penki tūkstančiai laukinių elnių. Vietos gyventojai tiki, kad salos pavadinimas kilęs iš „Island of the Deer“ – šioje vietoje mes galėtume su jais padiskutuoti. Daiktiniai istorijos šaltiniai siekia Geležies amžių – tai senovinės kapavietės ir stovintys akmenys, kurių aš nemačiau, tačiau manau kad juos galima priskirti istorijos paminklų kategorijai, nes juos siūloma aplankyti vietos turistams, kaip vieną iš vietinių įžymybių.
Saloje veikia parduotuvė, kavinė ir yra viešbutis. Žinoma, tikėkimės, kad ateities tyrimai atsakys į klausimą ar JURA, SOUND OF JURA, ISLAY o gal ir kiti, vėliau atrasti giminiški lietuvių kalbai žodžiai tai yra keltų (Celtic), Škotų Gėlų (Scottish Gaelic) ar kitų etninių grupių ir kalbų palikimas. Neabejoju, kad ateities atradimai galės nustebinti ir atskleisti įdomių faktų.
https://www.youtube.com/watch?v=qr21CnaU3YU
https://www.youtube.com/watch?v=2zBjpLEE_IA
https://www.youtube.com/watch?v=ma4jMTxfQdY
https://www.youtube.com/watch?v=RYOEllWnJbA
-.–.-.-.-.-.-.-.-.-
Autorius apie save:
Mano straipsniai apie Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjungos visuomeninę veiklą nuo 1947 iki 1980 metų, buvo spausdinti Didžiosios Britanijos, JAV lietuvių diasporos spaudoje (ir https://www.biciulyste.com/index.php/lietuviai-pasaulyje/6416-), “Lietuvos Aide”.
Save trumpai apibūdinčiau taip: pagal specialybę – istorikas, studijavęs filosofiją bei etnologiją. Savo darbais siekiu prisidėti, kad kiekvienas lietuvis bei kiekvienas šio pasaulio žmogus galėtų save matyti žmonijos istorijos tekmėje, galėtų suprasti kaip atskirų žmonijos kultūrinių reiškinių tyrimas gali suartinti pasaulio žmones bendrai kūrybai, vystymuisi ir taikai.