Be kategorijos

Jurga Lago. Niekas tavęs negali pažeminti, nes šliaužiantis negali pažeminti stovinčio

Written by Redakcija · 2 min read

jurga_lago (1)   Vakar rašiau, kiek karališkų šeimų sutikau, kiek briliantų regėjau, londonų kiek vizitinau. Gerai išmokau 4 kalbas, dar dvi moku negerai. Viso bus šešios + žemaičių. Mačiau daug krūtiznos Maskvoje, o niujorkuose – šiuolaikinio meno ir inteligentijos – tos, kur iš išpindėjimo rengiasi, kaip Leninas prie Razlivo, cituoja kreivaakį J.P.Sartrą ar skystąjį Baumano būvį, o susitikę kalba apie climate emergency. Kai kas nors girdi. Kai negirdi – apie kokainą. Bet dažniau apie babkes.

Apie ką čia?

Kad atbulas šiandien gyvenimas. Kaip mano Liucija pasakytų: naudos, kaip iš tarybinio staniko. Kažkas tarp tetrapako ir avangardinės mados. Kaip šiuolaikinis menas, kur nei praktikos, nei estetikos. Gimęs nebe iš tėvo ir motinos – už pinigus ir be meilės: belytis, besveikatis, bergždžias – iš projektinės babkės, noro įtikti, įsisavinti, kalbėti apie lygybes, tolerancijas ir taršą, pačiam esant didžiausia tarša.

Tai va.

Sutikau ištisas kaimenes projektuose besiganančių menininkų, intrigų smaugiamų „mokslo žmonių“, šiuolaikinės inteligentijos, užpildytos ideologija taip, tarsi oksforduose jiems būtų dėsčiusi Greta Thunberg… Ir žinote, kas visais laikais, visomis kalbomis vienijo visus degeneratus? Arogancija. ‘Išsilavinusių’ pižonų bendras vardiklis. Žmonių, net teoriškai nesuvokiančių, kas yra tikras darbas, tikrai uždirbti pingai, nuoširdumas ar garbė.

Pindų, pižonų, teisingai mąstančių, sistemos erkių, mokesčių įsisavintojų ordos – slenkančios per gyvenimus su ekspertų vėliavomis. Pagrindinis jų organas seniai nėra smegenys, širdys ar kiaušai – jų pagrindinis organas – plati gerklė. O vienintelis išvystytas įgūdis – kaukti, lyg centralizuotai sirenų sistemai, kai pajunta pavojų valdiškai babkei ir pažinčių tinklui.

Todėl, išlukštenus iš kieto įvaizdžio dažną šiandienos žvaigždę, ekspertą, inteligentą, etc, lieka minkštas bejėgis sutvėrimas. Be kritinio mąstymo, gebėjimo išgyventi, be savigarbos. Kaip sraigė be namelio.

Mačiau tiek chroniškos pižonstovos, kad niekas nestebino. Tuščia buvo aplink. Meno, kultūros ir šviesuomenės gyvenime. Bekraštė walking dead čiulpikų armija – kur vienas „išsilavinęs“ baisesnis už kitą, kur išsilavinimas = sugebėjimui tyčiotis. Kaip vienas filosofijos mokslų daktaras akis išpūtė kartą: „ko juos ginti? Tuos žmones? Jie gi paprasti kaimai!“

Bet kartą nustebau. Taip, kad gyvenimas apsivertė. Kai paskambinus vėlų vakarą į duris laiptinėje, jas atidarė senučiukė. Mano kaimynė Liucija. Jo jo.

Kai gerumas tampa sukrėtimu. Kai paprastumas tampa ekstravagancija. Tikrumas, žmogiškumas ir paprastoji išmintis vulgaris kartu veikia taip, kaip nitroglicerinas, sorbento mišinys ir nedidelis natrio karbonato kiekis… Išsprogdinta pižonstva nepalieka akmens ant akmens. Taip gimė mano knyga apie Liuciją. Ne apie milijonierius, ultrahypersuper. O apie nepaprastą paprastumą ir pirmapradį gebėjimą išlikti žmogumi. .

Va todėl jokie selebričiai, autoritetai didelėm gerklėm, persigandę „meno žmonių“ chorai man nėra jokia praba. Joks rodiklis.

Va todėl niekas tavęs negali pažeminti, nes šliaužiantis negali pažeminti stovinčio.

Va todėl aš palaikau Šeimų maršą, kaip paprastų žmonių teisę į balsą. Į nuomonę. Į pagarbą. Į elementarų gyvenimą. Ir niekas manęs nepažemins, nes „palaiko kaimus“, nes žmogiškumą pažeminti gali tik vienas ekspertas – Dievas.

. „Arogancija, dėkui tau už puikų švytintį mano gyvenimą!“ – rašo Maldeikienė fb ir pareiškia, kad šeimų marše – visi neišsilavinę ir išsiskyrę.

O ką jai daugiau sakyti? Negi rašys, kad „dėkoju visiems neišsilavinusiems, kurių mokesčiais visą gyvenimą esu išlaikoma, o gerklė – mano vienintelis gerai veikiantis organas, nes mąstyti apie ekonomiką mane mokė Marksas, todėl prisikasiau iki raudonojo Piketty. Ir vėl pastrigau. Ir turiu garsiai rėkti, nes be propagandos komunizmas neveikia, o logika ir racionalumas nėra leftistų stiprioji pusė: jeigu išsiskyręs negali kalbėti apie šeimą, tai vėžiu sirgęs negali kalbėti apie sveikatą, o nuo gaisro nukentėjęs negali dirbti gaisrininku, etc. .

P.S. Su Šeimų maršu nesu niekaip susijusi, niekas manęs rašyti neprašo, niekuo aš jiems neįsipareigojau. Mano autoritetas nėra marketingistų ir PR produktas, todėl jis – kaip tvirta valiuta ar auksas per infliaciją.

Pirmą kartą šis tekstas buvo paskelbtas jo autorės, Jurgos Lago, asmeninėje Facebook paskyroje balandžio 27 dieną.

infa.lt