Neseniai Elonas Muskas lankėsi Romoje, kur davė interviu Atreju konferencijoje “Italijos pasididžiavimas”. Kai jis pasakė, kad jo įsitikinimu, pasaulis nėra perpildytas, o mažas vaikų gimstamumas kelia grėsmę žmonių rūšiai, Musko buvo paklausta, ką jis mano apie argumentą, jog imigracija kompensuoja mažą gimstamumą.
E. Muskas pažymėjo, kad pirmiausia, tai nėra tvarus reiškinys: “Imigruojančių žmonių paprasčiausiai nepakanka”. Jei pripažįstame, kad ekonominė gerovė būtinai sukuria demografines skyles, kurias reikia amžinai kamšyti didesniu gimstamumu neturtingose šalyse, tai de facto pasisakome už tai, kad kai kurios šalys ir visam laikui liktų neturtingos.
Jei imigracijos, kaip gyventojų senėjimo problemos sprendimo, gynėjai nenori pateisinti dvilypės pasaulinės hierarchijos – turtingų ir nevaisingų tautų prieš neturtingas ir vaisingas tautas, tuomet jie turėtų prisijungti prie niekingų “populistinių” dešiniųjų ir bandyti įsivaizduoti klestinčią, pažangią ekonomiką su gimstamumą pakeičiančiais rodikliais.
Bet labai svarbu, kad Muskas po to pasakė esminį dalyką, su kuriuo dauguma žmonių instinktyviai sutinka, bet kuris iki šiol buvo tabu:
Manau, kad kultūra yra gerai. … Mes nenorime, kad Japonija išnyktų. Nenorime, kad Italija kaip kultūra išnyktų. Nenorime, kad Prancūzija išnyktų kaip kultūra. Manau, kad turime išlaikyti pagrįstą įvairių šalių kultūrinį identitetą. Kitaip jos paprasčiausiai nebebus tos šalys. Žinote, Italija yra Italijos žmonės. Pastatai – taip jie yra, bet kas iš tikrųjų yra Italija? Italija yra Italijos žmonės. Kai jam buvo pasakyta, kad Italija yra gera vieta investicijoms, jis atsakė: “Sutinku, kad [Italija] yra gera vieta investuoti ir nuostabi šalis… taigi, prašau, “padarykite” daugiau italų.” Kitaip tariant, negalite pakeisti italų ne italais ir vis tiek tai vadinti Italija.
Pasipriešinimą demografiniam tautų pakeitimui ir galutiniam jų išnaikinimui galima išreikšti dviem būdais:
1) ekonominis teisingumas ir pasaulinio darbo pasidalijimo, dėl kurio kai kurios tautos skursta, o kitose skatinama antinatalistinė gerovės versija, atmetimas ir
2) estetinė meilė įvairovei ir noras išsaugoti skirtingų tautų savitumą žmonių šeimoje.
Kalbant apie pirmąją nuostatą, nors ji ir akivaizdi, tačiau pastaruoju metu ji nepadarė didelės pažangos. Pagrindinio kairiojo diskurso reikia gėdintis, kad būtų atsisakyta pasaulinės korporatyvinės oligarchijos apologijos ir pigios darbo jėgos paklausos pirmenybės prieš natūralų darbo jėgos kainos augimą.
Tačiau vis dažniau pasirenkamas antrasis variantas, o tai teikia vilčių, nes, be praktinių ir estetinių paskatų, teisėtos tautinės įvairovės gynimas reiškia grįžimą prie tam tikrų pagrindinių klasikinės filosofijos elementų.
Kadangi Muskas nėra (arba nebuvo) itin politiškas žmogus, jo kelionė šiuo atžvilgiu galbūt rodo tam tikrus teigiamus pokyčius, netgi gali padėti pokyčius skatinti.
Carlos Perona Calvete yra The European Conservative rašytojas. Jis yra baigęs tarptautinių santykių ir organizacinės elgsenos studijas, dirbo Europos projektų valdymo srityje ir yra knygos Meta-politika autorius: (Angelico Press, 2023), kurioje nagrinėja politinio atstovavimo metafiziką.
europeanconservative.com, tiesos.lt