Laisvės aukos – už Lietuvos atmintį ir ateitį!
Prisimindami kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, ne liūdime, o didžiuojamės. Netekčių laikas buvo liūdesio laikas. Tėvynė neliūdi žuvusių už laisvę. Tėvynė juos prisimena ir jais didžiuojasi. Jokia auka neturi prasmės be to, už ką buvo atiduota. Ir atmintis bei atminimas yra tam, kad prisimintume aukos prasmę, idealus, už kuriuos buvę prieš mus negailėjo nieko. Tas idealas buvo nepriklausoma Lietuva, lietuvių tautos valstybė. Tai buvo į ateitį nukreiptas idealas. Lietuvos ir jos amžinų laisvės kovų simbolis Vytis vedė į priekį laisvės kovotojus ir turi priminti mums jų aukų prasmę. Būsimą laisvą Lietuvą.
Todėl paminėti Laisvės gynėjų dieną ir pagerbti žuvusiųjų už laisvę aukas šiemet kviečiame ne prie Seimo, o Lukiškių aikštėje. Aikštėje, kuri visų savo žodį tarusių laisvės kovotojų valia turėtų būti žuvusiųjų už laisvę atminimo vieta ir kuriai užsispyrusiai neleidžiama tokia tapti. Minėdami Laisvės gynėjų dieną pagerbkime jų valią ir prisiminkim savo – visų ir kiekvieno – įsipareigojimus nepriklausomai Lietuvai. Pareigą ją kurti, stiprinti, prireikus ginti, puoselėti jos tradicijas, istoriją ir didvyrių atminimą. Lukiškių aikštė privalo tapti ir vieną dieną neišvengiamai taps pagarbos visais laikais žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir jų idealų atminimo vieta.
Sausio 12 dieną, 17:00 valandą susirinkime ir susikibkime už rankų Lukiškių aikštėje, kur šiandien plevėsuoja, o lemtą dieną ir stovės Vytis, kur palaidotos laisvės kovų relikvijos. Iškelta galva ir į ateitį nukreiptu žvilgsniu paminėkime Laisvės gynėjų dieną. Jie kovojo ir mirė už Lietuvą, kurios šiandien nėra. Mūsų pareiga – tęsti jų šventą kovą tol, kol tą kritusių didvyrių svajonėse gyvenusi Lietuva taps kūnu. Tokia Lietuva išsaugos mėginamą ištrinti iš mūsų atminties jų kovos tikslą ir prasmę. Įkūnydama tai, ką jie gynė, ji taps laikui nepavaldžiu jų nemirtingo žygdarbio įprasminimu ir dėl jos sudėtos aukos neirstančiu paminklu.
Nacionalinis susivienijimas