Be kategorijos

Nesibaigianti Garliava (V)

Written by admin · 11 min read

Tęsinys. Pirmąją dalį, antrąją, trečiąją, ketvirtąją – skaitykite ČIA (https://www.biciulyste.com/index.php/2-uncategorised/9721-nesibaigianti-garliava-iv

N.Venckienės gaujos bylą nagrinės trys teisėjai“ – taip dienraštis „Lietuvos rytas“ 2015 m. rugsėjo 23 d. dar kartą paskelbė eilinę „sensaciją“ skambiu pavadinimu. „Nuo šmeižto iki grasinimų nužudyti“ – stingdo kraują gyslose to paties straipsnio vieno skyriaus antraštė.

 

„Į teisiamųjų suolą sės vienuolika aktyviausių organizuotos grupuotės narių: N.Venckienės teta Audronė Skučienė, Renaldas Ščiglinskas, Andrejus Lobovas, Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Rimantas Stanislavas Rimkevičius, Tatjana Boroves, Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė bei metus prie tvoros sėdėjęs, bet savo „šeimininkės“ išsižadėjęs Vitalijus Keršis“, – „gaujos“ nusikaltėlius visuomenei vardina Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė tame pačiame straipsnyje.

„Pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad Garliavoje buvo suburtas visas seklių klanas, kuriam vadovavo pati N. Venckienė su savo teta“, – toliau dramatizuoja labiausiai informuota Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė.

„Nelegaliems sekliams buvo duotos kaukės, vaizdo kamera, taip pat instrukcija, kuo jie turi pasidomėti ir ką privalo sekti“, – išmanymu apie „gaujos“ ginkluotę puikuojasi Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė.

„Pasak V.Keršio, ką sekti N.Venckienė dažniausiai nurodydavo A.Skučienei, o ši tuometinės teisėjos pageidavimus perduodavo prie tvoros budėjusiems žmonėms“, – „gaujos“ hierarchinę schemą atskleidžia visažinė Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė.

„Nors tokių instrukcijų buvo ne viena, V.Keršiui pavyko išsaugoti ir tyrėjams atiduoti tik vieną raštą. Jis buvo parašytas N.Venckienės namuose V.Keršio akivaizdoje…  Iš raštelio matyti, kad Venckų ir Kedžių taikiniu buvo tapę ne tik žmonės, kuriuos jie tiesiogiai kaltino pedofilija, bet ir N.Venckienei neįtikę teisėjai ar advokatai, kurie vienoje ar kitoje byloje gynė L.Stankūnaitę ar A.Ūsą: Aukščiausiojo teismo teisėjas Armanas Abramavičius, šokėjos Editos Daniūtės vyras, advokatas Mindaugas Vasiliauskas, advokatė L.Kraujutaitienė, restorano „Žemyn upe“ vadovė Nomeda Vilpišauskienė, Gintaras Bašinskas, kurio sodyboje prieš mirtį viešėjo A.Ūsas“, – vieną kraupiausių nusikaltimų epizodų atskleidžia Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė.

Štai taip per daugybę straipsnių ir įvairiausių pokalbių šou su reikšmingais žmonėmis 2010 m. dėl gražios ir taurios idėjos Klonio gatvėje užgimęs pilietinis judėjimas buvo paverstas pačia paprasčiausia gauja.

Štai taip, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, apskritai yra formuojama visuomenės nuomonė apie vieną ar kitą dalyką. Štai taip visuomenei brukamos mintys, kurias visuomenė privalo galvoti. Ir tai kišama per vis pasikartojančius straipsnius, per pokalbių laidas, per diskusijas po žinių laidų, kol vieną dieną žmogus pagalvoja, kad… taip galvoja jis pats. Be to, jis tada galvoja, kad tai, ką jis galvoja, yra jo paties sugalvota. Nors iš tiesų galvoja tai, kas jam buvo įkišta… Dar daugiau – jis dar galvoja, kad tai jis pats taip sugalvojo. Tie, kas tai daro žurnalistų rankomis, tai puikiai supranta ir tuo naudojasi.

Sunku dabar būtų pamatuoti kiek tuo tikslu išpilta mėšlo, pamazgų, šmeižto kibirų, paniekos per dienraščius, TV laidas ant N. Venckienės, L. ir V. Kedžių, A.Skučienės šeimų ir juos palaikančių žmonių. Kiek buvo išsakyta „svarbių“ žmonių „svarbių“ nuomonių – esą ten patvoryje rinkosi marginali publika, atmatos, bedarbiai, žodžiu – patvoriniai. Kiek pūrai, sakalai, jovaišos, slušniai ir kiti pripyškino straipsnių ta tema, kiek prirašė apie neva išgalvotą pedofilijos istoriją, apie neva vaiko kankinimą – jį kankinę patys artimiausieji, apie Garliavos „gaujos“ baisumą ir apie pačią Neringą Venckienę – visų laikų didžiausią „Lietuvos teisinės ir politinės sistemų pūlinį“.

Kiek kartų pats Artūras Paulauskas laidose, it koks meilės ekspertas, dėstė tautai savo „autoritetingą“ nuomonę: „… tai gi nieko ten nebuvo. Na, mylėjo Andrius Ūsas ir Laimutė vienas kitą, mylėjo…“, kiek kartų gražiai papasakojo: „Oi, ne, ten tikrai jokios pedofilijos nebuvo, ten tik buvo šeimų karas… daugiau nieko“. Ir patyliukais tautai bruko reikiamą mintį. O paskutinėje laidoje su visu kailius išvertusių žurnalistų tandemu sprendė Neringos Venckienės „nusikaltimų“ klausimą ir eilinį kartą pedofilijos istorijoje dėliojo taškus ant i.

Tik, kad labai jau kreivai.

Nors ir, kaip besistengta įteigti, kad „pedofilijos tai nebuvo“, vis dėlto vis tiek labai jau neįtikėtinai atrodo tas faktas, kaip, kad Seimo narys Audrius Nakas sako: „Trys bobelės Garliavoje ėmė ir sugalvojo pedofilijos istoriją ir suskaldė visą Lietuvos visuomenę į dvi dalis“!

Pasirodo tai visai paprasta padaryti – sukūrei išgalvotą istoriją lygioje vietoje ir nugarmi tiesiai į Seimą su didžiule visuomenės palaikančiųjų dalimi. Išties – ar gali būti kas paprasčiau?

Na, o teismuose iš visų jėgų stengiasi liudytojai…

Liudytojai sako: „Buvo kaukės…“? Tik apie kaukes ne tik „gaujos vadeivos“ Neringa Venckienė, Audronė Skučienė nežinojo, nežinojo ir daugelis ten buvusių žmonių. Gal prie tvoros laiką leidžiantys bernai ir kvailiojo, gal nugvelbė tas kaukes iš ten nuolat murksojusių apsauginių, bet tai visai nereiškia, kad brandžios ir labai užsiėmusios moterys ims ieškoti kažkokių tai bernų ir skirstyti jiems kažkokias tai užduotis. Tos moterys pakankamai turėjo savų reikalų – Audronė Skučienė laisvu nuo darbo laiku kūrė pilietinį judėjimą, vėliau – partiją, o Neringa Venckienė ne tik sąžiningai Kauno apylinkės teisme nagrinėjo bylas, bet ir, kaip į antrą darbą, vaikščiojo į susitikimus su vaiko teisių tarnybų specialistais, vežiojo vaiką pas psichologus, fleitos mokytoją. Be viso to, dar rašė naktimis knygas, rūpinosi sūnaus netektį išgyvenančiais tėvais, rašė disertaciją ir svajojo apsiginti mokslų daktaro laipsnį. O kur dar visos bylos, teismo posėdžiai dėl D.Kedytės, dėl brolio nužudymo, skundai dėl pažeidimų. Bet, pasirodo, pasak liudytojų, dar duodavo ir nurodymus „gaujai“, planavo nusikaltimus. Genijė…

Liudytojas V.Keršis teismui pateikė kaip nusikaltimo įrodymą raštelį su pavardėmis? Tik visai pamiršo pasakyti, kad tas raštelis buvo pirmas ir paskutinis per visą pilietinio judėjimo istoriją Klonio gatvėje. Pamiršo pasakyti ir tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis buvo parašytas.

2011 m. vasario mėn. Vitalijus Keršis „Laisvame laikraštyje“ publikavo savo straipsnį „Kas sieja pedofilijos bylos dalyvius?“, po to jį ėmė kviesti į apklausas policijoje. Iš apklausų V.Keršis grįždavo labai išsigandęs. Štai tada jis ir pradėjo diena iš dienos prašyti A.Skučienės darbo, o vieną dieną užsispyrė, kad ji jam surašytų pavardes žmonių, kuriuos jis galėtų sekti. Zirzė tol, kol, neapsikentusi A.Skučienė tas pavardes nurašė nuo to paties V.Keršio straipsnio „Kas sieja pedofilijos bylos dalyvius“ (ten jos visos ir yra). Vos tik raštelis buvo surašytas, liaudiškai sakant, „ant durniaus, kad greičiau atsikabintų“, jis tuoj pat nugulė ant tyrėjų stalo kaip pats didžiausias visų nusikaltimų įrodymas. Manau, Vitalijų Keršį reikėtų sodinti prie melo detektoriaus patį pirmą.

Liudytojai pasakoja, kad nuolat buvo duodami nurodymai vykdyti nusikaltimus? Tik bėda ta, kad visi įrodymai viso labo ir yra tik žodinės „liudytojų“ kalbos. Nėra jokių garso įrašų, nors namuose buvo įrengta pasiklausymo įranga. Nėra jokių telefoninių pokalbių išklotinių su įrašais apie planuojamus nusikaltimus ar bent jau duodamus nurodymus juos vykdyti. Nėra jokių skambučių tiems patiems taip gerai viską žinantiems „etatiniams“ Garliavos bylų liudytojams nusikaltimų reikalais. Tuo labiau niekas nematė ir negirdėjo N. Venckienės tuos nurodymus duodant. Ir niekas nėra nufilmavęs, kaip ji tuos nurodymus duoda. Nėra, nes niekada to nebuvo. Priešingai, N. Venckienė visą laiką sakydavo „Aš, kaip teisėja negaliu kištis“ ir nesikišo. Atsiribodavo nuo žmonių, nuo visuomeninių reikalų, nors tuo metu kūrėsi pilietinis judėjimas, buvo begalė taurių idėjų, puikių minčių ir ją žmonės labai norėjo matyti tuo metu organizuojamose akcijose. Bet ji, kaip teisėja, sau to neleido, todėl viskuo rūpinosi jos teta.

Liudytojai pasakoja, kad Klonio gatvėje A.Skučienė kažką nuolatos organizavo? Be abejo, tikrai organizavo. Dar pačioje pradžioje su kitais visuomeniniais judėjimais ir organizacijomis organizavo sankcionuotus mitingus teisingumo ir pedofilijos temomis, piketus, skirtus vaikų teisėms apginti, menines akcijas vaikų gynimo dienai, darė mėnesio bado akciją, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į mažo vaiko ir šeimos nelaimę. Net pats Marius Kuprevičius į jos organizuotus mitingus ateidavo ir, iškėlęs ant baslio pamautą lėlę, … gynė vaikus.

Negana to, kartu su pilietiškai nusiteikusiais žmonėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis tokiomis, kaip „Tautos ateities forumas“, „Jungtinis demokratinis judėjimas“, „Vyčio judėjimas“, „Vienybės forumas“, socialinės veiklos asociacija „Laisvas žmogus“, Lietuvos pensininkų partija, Klaipėdos ir apskr. profesine sąjunga ir begale kitų rašė peticijas, įvairius raštus įvairioms instancijoms dėl vaiko teisių, darė viešus kreipimusis į visuomenę, į pačią prezidentę.

Matydama, kad į Klonio gatvę nepaliaujamai plūsta ir plūsta žmonės iš visos Lietuvos kampelių, kurie kartais suvažiuodavo net autobusais, 2011 m. A.Skučienė įkūrė visuomeninį pilietinį judėjimą „Drasiaus kelias“, o jau 2012 m., spaudžiama visuomenės, ir partiją „Drąsos kelias“, į kurios veiklą Neringa Venckienė įsijungė tik po to, kai neteko teisėjos mantijos.

2011 m. sausio 22 d. Audronė Skučienė Kaune „Park Inn“ viešbutyje (buvusi „Neris“) suorganizavo tarptautinę konferenciją tema „Pedofilija pasaulyje ir Lietuvoje“, į kurią iš Europos Sąjungos šalių atvyko įvairių organizacijų atstovai. Konferencijos organizavimui pati šeima ir pilietiški žmonės paaukojo net 12 tūkstančių litų!

Bet juk pedofilijos tai nebuvo!!!

Paprastai gaujos savo veiklą nukreipia į turtėjimą nusikalstamais keliais, o ši „gauja“, priešingai, – didžiulius pinigus, daugybę laiko ir energijos išeikvojo tik tam, kad apmulkintų visuomenę?

Genialu! Neįmanoma net įsivaizduoti dar klastingesnio taktinio manevro!

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Garliavoje buvo susikūrusi tikra organizuota nusikalstama grupuotė, kurios nariai turėjo konkrečias savo pareigas ir bendrą kasą“, – rašo Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaitė straipsnyje „N.Venckienės sekliai – pakeliui į teisiamųjų suolą“. O tai, pasak prokurorų, „atitinka visus gaujos požymius“.

Be abejonės, kad buvo. Buvo ir biudžetas, ir pareigos – visose visuomeninėse organizacijose ir partijose taip yra, buvo ir bus. O jei judėjimas „Drąsiaus kelias“ ar partija „Drąsos kelias“ atitinka tuos požymius ir yra vadinami „gauja“, tuomet drąsiai galima teigti, kad ir visos kitos Lietuvos politinės partijos, pilietiniai judėjimai ar visuomeninės organizacijos yra paprasčiausios gaujos. Toks apibūdinimas, beje, tinka ir šeimoms…

Liudytojai pasakoja, kad „gaujoje“ buvo hierarchija? Kas be ko – buvo. Ir ne tik. „Gauja“ turėjo net savo asmeninius kunigus – altaristą Joną Varkalą, kunigą Mindaugą Martinaitį, kunigą Robertą Grigą, net monsinjorą Alfonsą Svarinską ir kt.. O gal ir jie buvo banditai? Gal jie tik apsimetė, kad tiki išgalvota istorija ir po „gaujos“ eilinių nusikaltimų „gaujos nariams“ duodavo eilinį išrišimą?

„Gauja“ buvo taip gerai organizuota, kad turėjo net savo hipnozės meistrę, A.Kašpirovskio mokinę Olgą Girdauskienę, kuri su šeimos žinia hipnotizuodavo vaiką, kad tas prie tvoros stovintiems budėtojams vis pasakotų apie tris dėdes. Nesąmonė? Sąmonė. Nes taip liudijama teismuose ir teismas tuo tiki. Kaip ir tiki kaltinimą palaikantis prokuroras. Jei netikėtų, tokie kaltinimai iš viso nepasiektų teismo. O štai toks Renaldas Ščiglinskas „gaujoje“ irgi turėjo savo pareigas – tiesioginės transliacijos būdu iš Klonio gatvės Lietuvos žmonėms dieną naktį transliuodavo internetu, kaip Klonio gatvės „gauja“ planuoja ir organizuoja savo veiklą. Kad visa Lietuva žinotų „gaujos“ darbelius. Modernu.

Tik „gaujos“ veiklos tikslas toks… labai miglotas – esą sekti, esą žudyti nekaltus žmones dėl keršto. Bet juk pedofilijos tai nebuvo? O jei nebuvo pedofilijos, tai ir nebuvo nei kam, nei už ką keršyti. Kitaip sakant, motyvo tai nebuvo. Bet vis tiek – „gauja“ esą dirbo savo juodus darbus, negana to, į visa tai investavo savo pinigus, nors žinojo, kad pelno iš to tai nebus.

Neįtikėtina? Neįtikėtina.

Štai tokia Rūta Janutienė paskutinėje laidoje „Nuoga tiesa“ net suabejojo – ar tik prie D.Kedžio mirties nebus nagų prikišę jo artimieji. Štai štai… Ar tik nebus po truputėlį brukama mintis, kad „gauja“ greičiausiai ir patį Drąsių Kedį nužudė. Ir, be jokios abejonės, tai turėtų būti Neringos Venckienės užsakymu. O štai tada atsirastų lyg ir „geras“ Baudžiamojo kodekso straipsnis parsitempti N. Venckienę į lietuvišką cypę tiesiai iš Amerikos. Tik bijau, kad ten prokurorai, gavę tokius kaltinimus, vietoje numirs iš juoko. Nes ne bet kas gali tai atlaikyti.

Bet štai Lietuvoje tokios „nuogos tiesos“ žmonėms dėstomos labai rimtais veidais…

Kai tuo tarpu Klonio gatvės bylas tiriantieji pareigūnai darė, daro ir toliau darys „ant Garliavos bylų“ karjeras, pagrindiniai „banditai“ krečiami iš visų jėgų: „gaujos“ vadeiva „recidyvistė“ Neringa Venckienė nuo „lietuviškojo teisingumo“ buvo priversta bėgti net į pačią Ameriką. Jei to būtų nepadariusi, po apkaltos proceso būtų keliavusi ne namo, o su antrankiais tiesiai į Lukiškes su jai iš anksto paruoštu, prie durų laukiančiu nusikaltėliams skirtu furgonu.

Pabėgo su visu pluoštu dokumentų, kuriuos dabar intensyviai nagrinėja Amerikos teisininkai. Bėda ta, kad jie niekaip nesupranta, kuo N.Venckienė yra kaltinama ir sako: „Sorry, but here’s the bad translation“ („Atsiprašome, tai yra blogas vertimas“). Ne vertimas blogas, gerbiami Amerikos prokurorai, teisėjai ir teisininkai, ne jis blogas. Jei koks Amerikos teisėjas ar prokuroras dar būtų išgirdęs mūsų teisėjo Andriaus Cinino unikaliam šedevrui prilygstančią kalbą apie ištrintą ir iš naujo įdėtą vaiko atmintį, tai, kaip Dievą myliu, neaišku, ką sau darytų… Bet tikrai aišku – neatlaikytų… Kur jau ten…

„Gaujos vadeiva“ Neringa Venckienė, mokyklos pirmūnė, teisės studijas baigusi puikiausiais pažymiai, daugiau kaip 10 metų dirbo teisėja. Ne bet kokia teisėja, o sąžininga. Prasidėjus pedofilijos skandalui, ko ir reikėjo tikėtis, pro padidinimo stiklą imta ieškoti N. Venckienės nuodėmių: pasakė blogą žodį – teisėjų garbės byla, parašė kompiuteryje žodį kalė – byla. Buvo peržiūrėtos visos jos per daugiau kaip 10 metų tirtos bylos – gal ką ras? Ir nieko! Nieko nerado! Ajajai, koks praradimas! Ir štai toks visus 40 metų buvęs sąžiningas ir doras žmogus per dvejus metus taip smuko, kad įkūrė „neįtikėtino kraupumo gaują“ ir padarė nusikaltimų net pagal 36 baudžiamojo kodekso straipsnius. Neįtikėtina! „Bet taip yra“, – sako mūsų prokurorai ir Lietuvos teisėsaugos atstovė spaudai Asta Kuznecovaite.

Liaudiškai sakant, duokit man žmogų, straipsnį mes jam kaip mat surasim.

Kitai „gaujos“ lyderei – Audronei Skučienei – irgi ne geriau sekasi – areštuotas visas jos turtas, be to, ji jau turi vieną teistumą – už trukdymą antstolės veiklai 2012 m. kovo 23 d. Būtų turėjusi ir dar vieną – jai buvo iškelta dar viena byla dėl skandalo Garliavos poliklinikoje. Esą ji toje poliklinikoje darė poveikį vaikui. Tačiau teisėja, nagrinėjusi bylą, niekaip nesugebėjo rasti jokio nusikaltimo ir A.Skučienę išteisino. Tuo teisėjos karjera ir pasibaigė. Ją greitai darbe pagavo esą išgėrusią ir pašalino iš teisėjų. Koks neįtikėtinas sutapimas. Šiuo metu moteris verčiasi individualia advokato praktika.

Be jai iškeltų bylų, A.Skučienė turi aibę ir kitos veiklos – 2014 m. jos individualios įmonės veiklą krėtė mokesčių inspekcija. Iš pagrindų, kaip sakoma. Tik nieko nusikalstamo nerado – viskas švaru! Dar viena staigmena A.Skučienės laukė iš „Kauno vandenų“. Jai buvo iškelta byla už pereikvotą penkių namų vandenį. Bet bylą ji laimėjo. O štai jos advokatai netikėtai aptiko, kad dar 2011 m. Registrų centre advokatas Gintaras Černiauskas kažkodėl domėjosi Skučių, Kedžių ir Venckų turtu… Bet juk tada dar nebuvo net visų šių bylų.

Trečiasis, pasak liudytojų, ne ką mažiau svarbus „gaujos“ lyderis Renaldas Ščiglinskas taip pat šiuo metu turi ką veikti. Jam iškelta apie 10 bylų. Vieną bylą jam buvo iškėlęs net pats teisėsaugos numylėtinis liudytojas Marius Kuprevičius. Bet jam nepasisekė, nes teisėja nerado nieko nusikalstamo. Byla ilgai buvo stumdoma tai šen, tai ten, kol neištvėręs M.Kuprevičius pats atsiėmė savo skundą. Na, o paties R.Ščiglinsko namuose ne vieną kartą buvo atliktos kratos, ne vieną kartą konfiskuoti kompiuteriai – tiesa, po dvejų metų jie buvo grąžinti nebeveikiantys.

2014 m. sausio 29 d. R.Ščiglinskui buvo iškelta byla ir dėl jo muitinės tarpininkavimo paslaugų įmonės „Customs Consultings“ veiklos. Buvo bandoma rasti ryšį tarp jo įmonės ir „Klonio gatvės gaujos“. Kadangi ryšio niekaip rasti nepavyko, jo įmonės buhalteriją imta krėsti iš esmės. Atliktos kratos, vėl konfiskuoti kompiuteriai, apklausti jo verslo partneriai bei klientai, išreikalautos iš jų visos PVM sąskaitos-faktūros. Ir vėl nieko. Nieko nerado! Tik po tokių verslo partnerių ir klientų purtymo daug kas atsisakė bendradarbiauti su „tokia“ įmone. O tai – akivaizdus verslo žlugdymas.

Po eilinių apklausų policijoje R. Ščiglinskas savo Veidaknygės paskyroje dalindavosi patirtimi policijos nuovadose, rašė, kad tyrėjai jam atviru tekstu liepė duoti parodymus prieš N.Venckienę, jos artimuosius, darė psichologinį spaudimą. Sakė: jei liudys prieš juos, tada galės ilgai, ramiai ir laimingai gyventi. Kadangi melagingai liudyti prieš N.Venckienę jis nesutiko, tai ir gyvena neramiai – į įvairius Kauno policijos komisariatus iki šiol yra nuolat kviečiamas dėl įvairiausių smulkmenų. Duok Dieve, kad nors ilgai gyventų, nors suprantu, kad laimės kaip jau ir nebus. O kartą R.Ščiglinskas net dvi paras praleido areštinėje vien dėl vėliau visai nepasitvirtinusių Mindaugo Žalimo isteriškų skundų. Neteisėtai…

Andželikai Vežbavičiūtei, 2012 m. kovo 23 d. neleidusiai vaiko draskyti, irgi nepasisekė – turėjo rašyti pasiaiškinimą, kodėl gynė vaiką ir vos neišlėkė iš darbo. Iš darbo vos neišlėkė ir viena „Sodros“ vadovių – dėl Neringos Venckienės, kaip globėjos, gaunamos pašalpos už vaiką.

O daugybei kitų Neringos Venckienės palaikytojų buvo iškelta aibė administracinių ir baudžiamųjų bylų – jos kurpiamas vos ne konvejeriu. Šiuo metu teisiami ar jau nuteisti, ko gero, daugiau nei 100 žmonių, kai kurie – po kelis kartus.

Kliuvo net pačiai prezidentei. Vos tik Dalia Grybauskaitė 2012 metais viešai pasisakė, kad prievarta prieš vaiką negalima, tuoj pat „Lietuvos ryte“ pasipylė straipsniai apie jos tėvą – kg-bistų kg-bistą. Vos tik vaikui užuojautą viešai pareiškė tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tuoj pat buvo ištraukti į viešumą jos šeimos artimųjų nešvarūs baltiniai: sūnaus pinigai bankrutuojančiam banke „Snoras“, tautai papasakota ir apie jos du namus Trakų rajone su vienu numeriu. Bet gal tai tiesiog sutapimas?

Ir baigiant – negalima nepaminėti ypač teisingumui nusipelniusios tyrėjos. Tai – Audronė Gecevičienė. Ji labai mėgsta Klonio gatvės aktyvistą Renaldą Ščiglinską, todėl jis pas ją į apklausas vaikšto beveik kaip į darbą. Ši tyrėja tyrė ir 2015 m. gegužės 17 d. Klonio liudytojų bylą, taip pat ir Audronės Skučienės bei Neringos Venckienės „gaujos“ bylą, taip pat – ir Andriaus Lobovo bylas.

Ji pati pirmoji atlėkė į įvykio vietą, kai buvo ant Kauno Marių kranto rastas nužudytas Drąsius Kedys. Už gerą darbą ji buvo apdovanota piniginėmis premijomis net paties A.Sadecko.

Kaip ir visi kiti…

Pirmasis N.Venckienės „gaujos“ posėdis – 2015 m. gruodžio mėn. 8 d. 9 val. Šiaulių apygardos teisme.

P.S. Bus daugiau…
tiesos.lt