Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo kviečiama liudyti vadinamojoje „skiepų” byloje, tačiau atsisakė duoti parodymus, sausio 2 d. vakarą pranešė LNK televizijos „Žinių“ laida.
Pareigūnai, tiriantys neteisėtą įslaptintos Valstybės saugumo departamento pažymos nutekinimą žiniasklaidai, iš prezidentūros gavo atsakymą, kad D. Grybauskaitė parodymų neduos, nes prezidentės apklausa esanti „perteklinis veiksmas”.
Žiniasklaidos paviešintas prezidentūros raštas atrodo taip:
Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai bei procesinės priemonės turi būti taikomos ne tik teisėtai, bet ir tiek, kiek jos yra būtinos bei proporcingos. Todėl esant galimybei faktus nustatyti kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, Respublikos Prezidento apklausa yra perteklinis veiksmas, kurio tikslai šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, nėra niekaip susiję su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso paskirtimi.
Iškilus poreikiui atlikti šiuos procesinius veiksmus bylos nagrinėjimo teisme metu, jei byla būtų perduota teismui ir teismas nematytų kliūčių jos nagrinėjimui iš esmės, šis klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo, teismui įvertinus jo būtinumą, pagrįstumą ir proporcingumą.
LNK „Žinių” cituojami teisininkai tokį elgesį vertina kaip beprecedentį.
„Mano praktikoje tokio atvejo nėra buvę, nes įtariamieji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, bet kad liudytojas nesinaudotų šita teise, tai yra visiškas nonsensas. Paprastai taip elgiasi asmenys, kurie žino, ką jie yra padarę, ir nenori duoti parodymų prieš save, nes paskui gali tekti atsakyti kaip įtariamajam“, – LNK laidoje sakė buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pirmininkas, Seimo narys Povilas Urbšys.
„Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu privalo duoti parodymus, (…) liudytojas yra supažindinamas dėl galimai melagingų parodymų, kokia atsakomybė gali grėsti, duodant melagingus parodymus“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Tai, žinoma, baisu, tačiau nieko naujo: prezidentė eilinį kartą visiems, kam tai dar buvo neaišku, pasakė, kad ji yra anapus Lietuvos Respublikos įstatymų. „Įstatymas esu aš”, – pareiškė D. Grybauskaitė.
Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio pareiškimas ar veiksmas, iš esmės ardantis konstitucinę valstybės sąrangą.
Prisiminkime kelis dalykus.
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, generolas Vitalijus Gailius viešai paliudijo, kad asmeniškai D. Grybauskaitė telefonu darė jam neteisėtą ir galimai nusikalstamą spaudimą atlikti neteisėtą veiksmą – atleisti buvusį jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Vaizdo įrašą su šiuo V. Gailiaus liudijimu skelbėme čia.
Paskutinės instancijos teismui patvirtinus, kad V. Giržadas buvo atleistas neteisėtai ir nurodžius grąžinti jį į pareigas, D. Grybauskaitė pareiškė, esą „moralinės priežastys” kelia abejonių dėl tolesnio V. Giržado ir V. Gailiaus darbo FNTT. Žinia, kurią šiuo savo pareiškimu pasiuntė valstybės vadovė, yra tokia: Teismo sprendimo vykdymas yra amoralus.
Ta pačia proga prisiminkime ir buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės liudijimą, kad prezidentūra yra įgijusi antikonstitucines galias, Seimas gyvena „baimėje”, yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, kuri tik pridengia faktą, kad šalyje, vadinamoje parlamentine respublika, viskas valdoma komandomis iš „Baltųjų rūmų”.
Dabar nuspręsdama, kad jos apklausa yra „perteklinis veiksmas”, D. Grybauskaitė tik dar kartą patvirtino, kokio gylio erozija yra ištikusi konstitucinę valstybės sąrangą: prezidentė iš esmės prisiėmė sau teisę vykdyti teisingumą.