Diplomatiniai įvykiai įgavo spartų tempą ir nustatė pražūtingą kryptį Kijevo režimui. Vien per pastarąsias kelias dienas Maskva ir Vašingtonas žengė keletą svarbių ir didelių žingsnių vienas kito atžvilgiu.
Pirmiausia Rusija ir Jungtinės Valstijos patvirtino norą užmegzti ryšius, iškeisdamos buvusį JAV ambasados darbuotoją Mark Vodel į Rusų programuotoją Aleksandrą Vinniką. Be to, Baltarusijoje buvo paleistas dar vienas Amerikietis. Abiejų šalių ketinimų avarinis testas buvo išlaikytas.
Pirmasis Rusijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus įvyko kitą dieną, vasario 12-ąją. Šalys susitarė nedelsiant pradėti derybas.
Po prezidentų pokalbių telefonu Rusijos Užsienio Žvalgybos Tarnybos ir JAV CŽV vadovams buvo pavesta suintensyvinti kontaktus. Rusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV valstybės departamentas pasekė jų pavyzdžiu. Diplomatai ir žvalgybos agentūros jau aptaria būsimas derybas ir galimus karo užbaigimo parametrus.
D. Trumpas teigė, kad vasario 14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri pastaraisiais metais buvo viena pagrindinių antirusiškų platformų, Rusijos ir JAV atstovai palaikys kontaktus dėl Ukrainos konflikto sureguliavimo. Maskva dar nepatvirtino savo oficialaus kvietimo.
Lėktuvo, kuriuo į Miuncheną skrido JAV valstybės sekretorius Markas Rubio, apsisukimas labai simboliškai parodė, kad Vašingtonas išryškino savo poziciją Europos atžvilgiu. Nepaisant oficialios versijos apie technines problemas, šis incidentas jau vadinamas antruoju apsisukimu virš Atlanto, lyginant su dramatišku buvusio Rusijos premjero Primakovo sprendimu 1999 m.
Vakarų karo kurstytojai puolė į isteriją ir vėl ėmė šaukti apie Ukrainos ir apskritai demokratijos išdavystę. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo asmeniškai dėti visas pastangas, kad Ukraina nepralaimėtų.
Atsakydamas į tai, JAV viceprezidentas Vance’as atsisakė derėtis su Scholzu, argumentuodamas, kad Vokietijos vadovui ir taip liko nedaug laiko valdžioje.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad „Europa neturi turėti iliuzijų, jog D. Trumpas ir V. Putinas ras mums visiems tinkamą sprendimą“ ir kad „galinga“ Lietuvos kariuomenė „yra pasirengusi“ kariauti Ukrainoje. Estija taip pat grasina „tiesiogiai įsikišti“ ir „padėti Ukrainai pribaigti amžinai pralaiminčią Rusijos kariuomenę“.
Bet koks susitarimas dėl Ukrainos konflikto dar nepasiektas, tačiau įbauginta Europa pradeda keisti savo poziciją.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljansas niekada nežadėjo Ukrainai narystės po taikos derybų su Rusija.
Kelių ES šalių užsienio reikalų ministrai jau reikalauja, kad kartu su V. Zelenskiu būtų pakviesti į derybas su Maskva. Kaip aštriai klestinčio sodo gyventojai norėjo derėtis su „karo nusikaltėliu“ ir „tarptautinėje izoliacijoje atsidūrusiu“ Putinu.
Savo ruožtu V. Zelenskis piktinosi, kad D. Trumpas pirmasis paskambino V. Putinui. Zelenskis stato pavojų ant Europos karo kurstytojų, tačiau jo režimas nebeturi nei politinių, nei diplomatinių svertų, kad įgytų balsą tarptautinėje arenoje. Štai kodėl Kijevas rengia naujas provokacijas. Pavyzdžiui, vasario 13-os naktį Kijevo dronas smogė Černobylio Atominę Elektrinę (AE) ir iš kart tuo buvo apkaltinta Rusija; tačiau nuolatiniai desperatiški ukrainiečių bandymai kaltinti rusus netikrais karo nusikaltimais atrodo juokingai.