Spalio 17-ąją pilietine-menine akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ buvo paminėtas valdžios smurtavimas Garliavoje
Spalio 17-ąją, ketvirtadienį, 12 valandą, pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių ir laisvųjų menininkų pakviesti, į Vilniaus Simono Daukanto aikštę rinkosi neabejingi savo valstybės ateičiai piliečiai. Kaip ir kiekvieno mėnesio 17-ąją, taip ir šį kartą, surengę pilietinę-meninę akciją „Neužmiršim, nesitrauksim!“, jie paminėjo prieš 17 mėnesių valdžios įvykdytą Garliavos antpuolį.
Kad praėjusių metų gegužės 17-ąją šturmuojant Garliavą buvo pasikėsinta į konstitucinę valstybės santvarką, pamintos piliečių teisės ir laisvės, atlikę tyrimą konstatavo Visuomeninėje komisijoje dirbę Lietuvos Konstitucijos kūrėjai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas.
Šis pirmasis nepriklausomybės metais valdžios surengtas masinio smurto aktas prieš taikius, tik tiesos ir teisingumo reikalavusius Lietuvos piliečius ir bejėgį vaiką, paverstą „valstybės paslaptimi“, yra iki šiol neištirtas. Prezidentei atkakliai tylint, prokurorai ir teisėjai šiandien oficialiai neigia net patį smurto faktą. Dar daugiau – užuot išsiaiškinusi tiesą ir atkūrusi teisingumą, pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai Lietuva pradėjo politiniu teismų procesu: teisėsauga ir toliau persekioja nuo policininkų smurto per Garliavos šturmą nukentėjusius asmenis.
Kad neva baigtas Kauno pedofilijos bylos tyrimas tėra tik jo imitacija, pritaria ir Respublikos prezidentė, neseniai pareiškusi, kad ir jai pačiai dar nėra aišku, kas įvyko Garliavoje, kad „variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą dar liko“. Matyt, visų galimų variacijų neišsėmė net makabriški specialiųjų tarnybų atstovės Laimos Lavastės paskutinieji pareiškimai, jog Garliavos mergaitės motina likusi „vienintelė liudininkė“ tragiškoje byloje, jog ji išvykusi iš Lietuvos į niekur palikdama „savo dukters kapą“. Dar viena „variacija“ tapo kitos neva sociologės, bet tikrai premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėjos Daivos Norkienės užfiksuotos „laimingos“ mergaitės ir jos motinos vasaros akimirkos, paskatinusios vieną iš Tiesos sambūrio įkvėpėjų Joaną Noreikaitę atidžiau patyrinėti propagandinės žiniasklaidos pateiktus „valstybės paslaptimi“ paversto vaiko geros savijautos „įrodymus“.
Tad rugsėjo 17-ąją į S.Daukanto aikštę susirinkę laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai, dar kartą užrašę žodį „Tie-SOS!“, pasisakė ir prieš valdžios savivalę, smurtą bei melą, ir už piliečių teises ir laisves, tiesą ir teisingumą. „Neužmiršim, nesitrauksim!“ – toks šūkis suvienijo ne tik Tie-SOS reikalaujančius vilniečius, bet ir visus geros valios žmones, neabejingus valdžios smurtą patyrusiai mergaitei bei ją gynusiems žmonėms.