Politinis studijų savaitgalis
Paskutinį sausio mėnesio (28-29 d.) savaitgalį Čikagos ir jos apylinkių lietuviai turėjo progos susitikti su trumpalaikio vizito atvykusiais svečiais iš Lietuvos: žinomu politiku,Tautos vienybės sąjungos pirmininku, dr. Algimantu Matulevičiumi ir advokatu, Konstitucinės teisės žinovu, dr. Šarūnu Vilčinsku. Susirinkusieji turėjo puikią progą pabendrauti su svečiais, plačiau sužinoti apie šiandienes Lietuvą slegiančias problemas, tarpstančias negeroves, teisinį nihilizmą bei šalies perspektyvas, o taip pat išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus. Svečiai atvyko JAV lietuvių visuomeninio komiteto (K) ,,Už dvigubą pilietybę” kvietimu. Dvi dienas Lemonte vykusio Politinio savaitgalio programa buvo turtinga ir aktuali. Aktyviai su klausytojais bendravo ir JAV gyvenantys iškilūs visuomenės veikėjai, gerai lietuviams žinomi, jau daug metų puoselėjantys lietuvybę ir palaikantys tvirtus ryšius su Tėvyne.Tai jau antrasis Politinis savaitgalis užjūrio lietuvių sostinėje, Čikagoje. Pirmasis, Politinių studijų savaitgalis, vyko 2009 metais. Tikėtina, kad tai taps tradicija.
Pirmosios renginio dienos rytą svečiai susitiko su Čikagos lituanistinės šeštadieninės mokyklos (Jaunimo centre) vyresniųjų klasių moksleiviais ir jų mokytojais. Svečiai iš Lietuvos liko sujaudinti, kad čia jaunimui skatinamas lietuvių kalbos ir dėstomų dalykų mokymas gimtąja kalba. Nuotaikingai pabendravę, prelegentai, apdovanoti šios mokyklos marškinėliais, kartu su gausiai susirinkusiu jaunimu nusifotografavo atminimui ir išvyko į Lemontą, Pasaulio lietuvių centrą, kur rinkosi klausytojai, laukiantys susitikimo Lietuvių dailės muziejuje. Politinis savaitgalis prasidėjo sugiedotais Amerikos ir Lietuvos valstybių himnais. Invokaciją sukalbėjo kunigas Antanas Saulaitis. Visi renginio dalyviai, tylos minute pagerbė amžinybėn išėjusius Lietuvių fronto bičiulius.
Šių metų Politinio savaitgalio ,,Lietuva, Tėvyne mūsų” svarstymų temos labai aktualios. Pirmąją dalį – ,,Lietuva, Tėvynė mūsų – vakar, šiandien ir rytoj” moderavo JAV lietuvių visuomeninio komiteto pirmininkas, prof. dr. Rimtautas Marcinkevičius. Jis yra ir JAV LB Los Angeles (CA) bendruomenės pirmininkas bei Laisvės premijos steigėjas ir mecenatas.
Renginio svečias dr. Algimantas Matulevičius, kalbėjo tema ,,Alternatyva Lietuvai – kurianti, pasiturinti šalis, kurioje vertybė- Žmogus”. Kalbėtojas entuziastingai ir drąsiai, kaip visuomet, pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius, pliekė Lietuvoje išsikerojusias piktžaizdes, kvietė į kovą su jomis ir su didele viltimi bei optimizmu žvelgė į šalies ateitį.
Teisės žinovas, daug pasisakantis spaudoje dvigubos pilietybės klausimais, dr. Šarūnas Vilčinskas, pasidalino mintimis apie Lietuvos teismų padėtį bei teisinį nihilizmą. Jis pateikė ir savo ilgametės darbo praktikos pavyzdžių.
Istorikė, visuomenininkė, Rūta Kuncienė, kalbėjo apie lietuvybės, lituanistinių mokyklų išeivijoje neįkainuojamą svarbą išeivijoje. Jos mintis išraiškingai papildė Maironio lituanistinės šeštadieninės mokyklos (Lemonte) moksleiviai, pabrėždami, kaip svarbu jiems išlikti čia lietuviais ir tuo didžiuotis.
Antrosios renginio dalies ypatingas ,,svoris”, buvo skirtas ,,Dvigubai pilietybei” svarstyti. ,,Bičiulystės” vyr. redaktorė Ligija Tautkuvienė priminė istoriją apie pirmąjį sujudimą dėl dvigubos pilietybės trečiabangiams. Prieš gerą dešimtmetį, daugumai gerai pažįstama, aktyvi visuomenininkė Daiva Švabienė kartu su Dalia Badariene, gyvenančia taip pat Ilinojaus valstijoje, ėmėsi judinti didžiajai išeivių daugumai svarbų klausimą, dėstydamos ir analizuodamos visus motyvus. 2001m. balandžio 11 d. apie dvigubos pilietybės svarbą Daiva Švabienė pasisakė LR Seime. Nors ir praėjo nemažai metų, bet šis lietuvių siekis neatvėso. L.Tautkuvienė priminė, kad 2006 metų pavasarį susikūręs aktyvus JAV lietuvių visuomeninis komitetas, kurio pirmininku buvo išrinktas Pranas Povilaitis (tikslu perkelti prelato Mykolo Krupavičiaus, nusipelniusio Lietuvai ir lietuviams pasaulyje, palaikus į Lietuvą), neapsistojo ties šia garbinga misija. Minėtam komiteto pirmininkui suspendavus savo įgaliojimus 2007 metų pabaigoje, JAV lietuvių visuomeninis komitetas atnaujino savo veiklą ir sudėtį. Jo pavadinimas buvo išplėstas, prirašius – ,,Už dvigubą pilietybę”. Čia, 2008 metais, ypač aktyviai pasidarbavo komiteto nariai, per JAV lietuvių laikraštį internetu www.biciulyste.com kartu su pasaulio lietuvių bendruomenė suorganizavę didelę akciją – parašų rinkimą po Peticija už dvigubą pilietybę. Per penkias savaites ,,Už” šioje peticijoje pasirašė 16 tūkstančių po visą pasaulį išsiblaškusių lietuvių. Surinktus parašus į Tėvynę nuvežė ir įteikė Prezidentūrai bei LR Seimui dr.Rimtautas Marcinkevičius. Jau juos įteikus, kiek vėliau, papildomai paštu, dar buvo gauta apie tris tūkstančius LR piliečių parašų.
Labai išsamų, motyvuotą pranešimą – ,,Batalijos dėl dvigubos pilietybės LR Seime”- padarė nuolatinė kovotoja šiuo klausimu – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, teisės mokslų dr. Regina Narušienė.
Pirmosios Politinio savaitgalio dienos programos pabaigoje įdomiai kalbėjo svečias iš Lietuvos dr. Šarūnas Vilčinskas. Jis išdėstė mintis apie galimą teisinį dvigubos pilietybės sprendimą – pagrįstai, logiškai ir telpant į esamus įstatymų rėmus. Svečias įžvelgė, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje kai kur gali būti suprastas dviprasmiškai. Todėl į jo interpretacijas verta pažiūrėti iš naujo. Prelegentas diskutavo ir apie dabar vis brunkamą Lietuvio ir Lenko kortos idėją, pažymėjo, kad valstybių tarpusavio santykiai nesprendžiami per pavardžių rašymą originalo kalba ir priminė, kad lenkų reikalavimas jų pavardes rašyti originalia jų kalba, prieštarauja LR Konstitucijai. O, kaip mes tada darytume su kinų, arabų pavardėmis, jei pastarieji užsimanytų jas rašyti originalo kalba? – šmaikštavo svečias.
Dr. Algimanto Matulevičiaus kalba apie dvigubą pilietybę buvo vienareikšmė: – ,,…reikia dėl to rasti bendrą sprendimą – neatimti išvykusiems prigimtinės teisės į savo pilietybę, jeigu asmuo jos savo noru neatsisako. Tai pasitarnautų mūsų tautos vienybei. Ir – nevalia skaidyti jau ir taip milijonu žmonių išretėjusios tautos”, – sakė kalbėtojas.
Pertraukėlių metu, abi renginio dienas, muzikinę programą – nostalgiškas Sąjūdžio laikų, Tėvynės meilės dainas, atliko kompozitorius Algirdas Motuza ir Loreta Janulevičiūtė.
Antroji Politinio savaitgalio diena prasidėjo šv. Mišiomis palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos koplyčioje. Po jų, pranešėjai ir klausytojai rinkosi vėl į Lietuvių dailės muziejaus salę. Čia turėjo būti įteikiama dr. Rimtauto Marcinkevičiaus įsteigta Laisvės premija, šiais metais paskirta LR Nepriklausomybės akto signatarei, kriminalistikos mokslų daktarei Rūtai Gajauskaitei už jos aktyvią ir drąsia kovą, kritikuojant korupciją Lietuvos teismuose bei nusikalstamą valdančiųjų veiklą prieš Lietuvos žmones. Tačiau, dėl rimtų priežasčių dr. Rūtai Gajauskaitei neatvykus, teko išklausyti jos sujaudintą balsą bei padėką, perduotą telefonu, kurią užrašė žurnalistei L.Tautkuvienei. Salėje buvo prisimintos ir ankstesniųjų Laisvės premijų laureatų, apdovanotų dr. mecenato Rimtauto Marcinkevičiaus įsteigta premija, pavardės. Tai: Loreta Asanavičiūtė – 2006 m. (po mirties), pulkininkas Vytautas Pociūnas – 2007 m. (po mirties), Valdas Vasiliauskas – 2008 m., Ramutė Žukaitė – 2008 m., Nijolė Sadūnaitė – 2009 m., monsinjoras Alfonsas Svarinskas – 2010 m., Algirdas Patackas – 2011m.
Išeivijos jaunimo ir lietuvybės klausimais nuoširdžiai su publika ir atvykusiais svečiais, pasikalbėjo trys, jau baigusios mokyklas, lietuvės. Giedrei Kazlauskaitei, gimusiai Amerikoje, jos tėvai išugdė didelę meilę Lietuvai. Jos šeimoje buvo kalbama tik lietuviškai. Ji pasidalijo savo, kaip jaunos anglų literatūros mokytojos, nugalėjusios net 1000 konkurentų, ieškant šio darbo, patirtimi. Anot Giedrės, Amerikoje naudinga ir garbinga būti lietuve. Lietuvių kalbos mokėjimas jai padėjo įsidarbinti JAV. Mergina diskutavo tema -,,Aš ir Lietuva – mano istorinė Tėvynė”. Luka Šaparnytė – gimusi Lietuvoje, tačiau nuo trejų metų iki šiol gyvena JAV. Lietuvą ji plačiau pažinusi per lituanistinę mokyklą ir darbą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Dviguba pilietybė jai padėtų grįžti į Lietuvą, ten dirbti. O Jolita Paradnytė Vlahos čia sukūrė šeimą, augina dvi atžalas – Amerikos ir Lietuvos piliečius. Ji įsitikinusi, kad išlaikius ir Lietuvos pilietybę (turint – JAV), atsivertų daugeliui svetur išsilavinusių specialistų, galimybės dirbti Lietuvoje ir ten perteikti kitiems savo įgytas naudingas žinias.
Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) pirmininkas, advokatas, Saulius Kuprys supažindino susirinkusiuosius su įdomia, tačiau perėjusia daug vargų ir nenuleidusia rankų, pirmąja lietuvių politine organizacija JAV ALT’as, kovojusia už Lietuvos nepriklausomybę ir ieškojusia Lietuvai šioje šalyje užtarimo.
Įdomu buvo išgirsti ir apie Jungtinio Baltijos ir Amerikos Nacionalinio komiteto reikšmę iš žmogaus, kuris buvo su tuo susijęs. Buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, politikos apžvalgininkas Bronius Nainys ne tik daug metų sekė, analizavo, darė išvadas apie politinius įvykius Lietuvoje, bet ir švietė skaitytojus lietuviškoje išeivijos spaudoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, liko toks pat žingeidus, besirūpinantis Tėvynės užjūryje likimu, neatsisakantis patarti, padiskutuoti apie plačiai išsibarsčiusius po pasaulį tautiečius. Jis ne tik įdomiai kalbėjo iš tribūnos, bet netgi parodė Anglijoje leidžiamą lietuvių kalba žurnalą, kuriam kiekvieną mėnesį išleisti prašoma pagalbos iš Lietuvos vyriausybės. Pranešėjas, negalėjo atsistebėti, kad jau vien Londone, yra daugiau emigravusių lietuvių, negu visame Kaune ir jie, užsidirbdami žymiai daugiau nei Lietuvoje, negali paaukoti šiek tiek pinigų 28-nių puslapių žurnalui ir, prašo jo leidybai pagalbos iš dabar nelengvai besiverčiančios Lietuvos?! Kas bus su Lietuva toliau? Jis padovanojo klausytojams pluoštelį savo išleistų straipsnių, politinių apžvalgų, knygelių.
Renginio svečiai dr. A.Matulevičius, ir dr. Š.Vilčinskas susirūpinę Lietuvos likimu: ką šiandieną būtina ir neatidėliotina padaryti, sprendžiant Lietuvos ateitį? Rūpestį kelia Teisinės Lietuvos kūrimas ir galimybės. Bet abu priėjo išvadą, kad – negalima mums tik stebėti ir laukti. Reikia vieningai susitelkti, sąžiningai dirbti, tikėti savo tautos dvasia, dorumu, užkirsti kelią penktajai kolonai, ardančiai valstybę iš vidaus, ir neprarasti vilties, kad Lietuva atkurs savo galias bei gerą vardą.
Baigiant, dr.Rimtautas Marcinkevičius apibendrino šio politinio savaitgalio ir dvigubos pilietybės svarbą tiek išeivijai, tiek ir – Lietuvai. Buvo priimtos svarbios rezoliucijos.