Kaip visada skeptikai sakys, kad čia nėra jokios tendencijos dalis ir nereikia daryti jokių išvadų. Aš gi siūlyčiau matyti kaip tendencijos dalį ir išvadas daryti.
Poetei ir „Nemuno“ redaktorei skirta B. Savukyno vardo premija, o jo sūnus A. Savukynas tuo pasipiktinęs. Priežastis: Drungytės parama Neringai Venckienei Garliavos istorijoje. A. Savukynas pasipiktinęs, kad tokiu skyrimu kompromituojama jo tėvo vardo premija.
Jis skuba pabrėžti, kad jo vertinimas ne už pažiūras, o už veiksmus. Suprask, ne cenzūra. Tačiau tokia skirtis makabriškai dirbtinė. Kol pažiūros viešai neišsakytos, jų negali nei žinoti, nei vertinti. O štai jų vieša raiška yra neva jau „veiksmas“. Taip vos sužinojęs kieno pažiūras jau gali tą žmogų blokuoti ir šalinti iš viešojo gyvenimo (karjeros, įvertinimų, žiniasklaidos dėmesio, renginių programų ir t.t.) neva ne dėl pažiūrų, o dėl veiksmų. Absurdiškas aiškinimas.
Toks tad dar vienas lietuviškas pavyzdėlis į jau gana ilgą eilę mūsų šalyje vykstančių sėkmingų ir, laimei, kartais dar nesėkmingų bandymų „cancelinti“ žmones už jų mainstreamo neatitinkančias pažiūras. Vakaruose leftistai jau „cancelina“ visiškus liberalus kaip J. K. Rowling ar D. Chapelle. Lietuvoje kol kas dar tik „radikalus“ puola.
Iki pandemijos atrodė, kad pagrindinė cenzūros ir žmonių šalinimo iš viešojo gyvenimo ašis bus vadinamieji „kultūriniai karai“ – konservatyvus požiūris į šeimą, gyvybę, sienas, globalizmą. Dabar pamatėme ir visiškai naujų dimensijų žmones iš visuomenės gerbiamų, kartais net Nobelio premijų laureatų, akimirksniu dėl vieno ar kito pasisakymo paversti parijais.
Stiprybės Erikai šioje kokčiai šlykščioje situacijoje. Niekas labiau už sūnų tėvo premijos nebesukompromituos.
tiesos.lt