Penktadienį (gegužės 13 d.) Seime buvo surengta Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (PRIG) spaudos konferencija. Nors anonse buvo žadama, kad joje dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai bei PRIG koordinatoriai, salėje pasirodė vienintelis signataras – Zigmas Vaišvila. Pagrindinis spaudos konferencijos klausimas buvo – ar mums tikrai rūpi mūsų konstitucinės teisės, ar mes tikrai patenkinti tuo, kas vyksta Lietuvoje?
Konferencijos pradžioje Z.Vaišvila priminė, kad 2022 m. balandžio 20 d. baigėsi teismo nustatytas laikas Lietuvos Respublikos piliečiams pasirašyti už Piliečių referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo. Nepaisant to, teisme ginčai dėl šios referendumo iniciatyvos likimo tęsėsi iki pat 2022 m. gegužės 12 d. Tądien Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė sprendimą dėl ginčo, ar Piliečių referendumo iniciatyva dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo privalėjo būti stabdoma dėl nepaparastosios padėties Lietuvoje paskelbimo metu. Teisėjų kolegija PRIG skundą atmetė, kas, faktiškai, reiškia iniciatyvos pabaigą.
Signataras teigė, kad dar yra teorinė galimybė kreiptis į tą patį teismą ir prašyti sprendimą naikinti, kadangi teisėjai nepasisakė dėl vienintelio skundo argumento, kas traktuotina kaip teismo klaida. Visgi jis neslėpė, jog, jaučiant nuolatinį valdžios spaudimą ir tuo pat metu susiduriant su visišku piliečių abejingumu, to, greičiausiai, nebus daroma.
„Nemaniau, kad Lietuvos piliečiai yra tiek praradę viltį bet ką keisti arba yra per daug prisižiūrėję valdiškos žiniasklaidos, todėl nebemato to, kas iš tikro vyksta, – apmaudo neslėpė Z.Vaišvila. – Mielieji, kol jūs gyvenate iliuzijomis ir Lietuvoje kariaujate Ukrainos karą, valdžia nesnaudžia.
Nuo neteisėto Lietuvos įstojimo į ES (surinkta 57 proc. balsų vietoje Konstitucijoje numatytų 75 proc.) prasidėjęs Lietuvos valstybingumo praradimas vis labiau įsibėgėja. Europos Parlamento sprendimai ir prievarta, kuria numatoma, kad vietos teisė nebegalios net sprendžiant šalies saugumo klausimus, netrukus pasieks ir Lietuvą. Be to, Europoje bus įvedama daugiamandatė Europos rinkimų apygarda. Ką žinote apie užsienio šalių politikus, kuriuos turėsime rinkti? Akivaizdu, kad iš mūsų tyčiojamasi, o mes tylime”.
Jis taip pat priminė, kad gegužės pabaigoje vyks Pasaulio sveikatos organizacijos sesija, kurioje bus sprendžiamas specialaus tarpvyriausybinio organo sukūrimo klausimas.
„Tikėtina, tokiai iniciatyvai bus pritarta. Tai reikš, kad pandemijų ar panašių sukrėtimų atveju visų valstybių valdymą perims PSO. Nebebūsime laisvi pasirinkti, svetima valia mums bus primetama balsų dauguma. To siekiant yra forsuojamas įgyvendinti totalus pasaulio valdymo modelis, kuriame viską spręs ne piliečiai, o nerinkti atstovai, – perspėjo signataras. – Nepaisant to, nemaža dalis piliečių, užuot pradėję veikti, toliau lūkuriuoja, kol už juos nuspręs kiti. Matyt norime sulaukti tokio šoko, kokio sulaukė Ukrainos piliečiai, kuriuos atvirai tai deklaruojant, į karą vedė aštuonerius metus. Tą viešai pripažino šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius. Jis teigė žinojęs, kad bus karas, tačiau nepasivargino informuoti apie tai šalies piliečių”.
Panašiai, signataro vertinimu, dabar elgiasi Lietuvos valdžia.
„Mūsų valdantieji atvirai nori karo ir kol kas tik Briuselis juos sulaiko nuo tranzito į Kaliningradą nutraukimo. Jei taip įvyktų, neabejotina, kad Rusijos reakcijos ilgai nereikėtų laukti. Priminsiu, kad dabartiniai valdantieji Lietuvą pardavė „Belaruskalij” tranzito atveju. Jie yra atsakingi ir už didžiulius mokesčius mokėjusio Birių krovinių terminalo žlugimą. Dar praėjusią vasarą teisėsaugai perdaviau medžiagą apie tai, kad Lietuvai yra kenkiama, tačiau prokuratūra bijo iškviesti apklausai aiškiai joje įvardintą asmenį. Tai rodo, kad turime ne valdžią, o tarp Rusijos ir Vakarų pasimetusių statytinių gaują.
Nepaisant to, jie mus valdo ir mūsų vardu priiminėja sprendimus. Tad šiandien privalome apsispręsti – mums reikalinga sava valstybė, kurios piliečiais norime būti ar Lietuva bereikalinga tik į ją atvykstantiems. Jau šiandien šalies įstatymai keičiami taip, kad ukrainiečiai galėtų gauti pilietybę ir jų srautai tik didės, nes Europoje niekas nekalba apie taiką. Visi svaigsta karu. Matyt kiekvienai Europos tautai reikia dar vieno sukrėtimo. Tokio, kurio neįmanoma nesuprasti. Lietuvių tauta šiuo keliu žengia ypač sparčiai”.
Baigdamas pasisakymą, Z.Vaišvila kreipėsi į dar likusį šalies jaunimą.
„Jaunime, jei siejate savo ateitį su Lietuva, tenks prisiimti atsakomybę. Jeigu čia gimdysite ir auginsite vaikus ir nuo jūsų priklausys – jie augs Lietuvos piliečiais ar valstybė bus „uždaryta”? Jau dabar iš visų pusių valstybė yra likviduojama. Taip tikrai nutiks, jeigu tik lauksime, žvalgysimės ir mojuosime vėliavėlėmis. Šiandien Ukrainos, rytoj galbūt Moldovos. Patys ukrainiečiai patvirtino, kad į dabar vykstantį karą planuojama įtraukti ir Moldovą. respublika.lt