Dovilas Petkus. Kas ir kaip balsavo dėl „civilinių sąjungų“ svarstymo Seime: kam sakyti ačiū, o ką raginti prisiminti pažadus rinkėjams?

Dovilas Petkus. Kas ir kaip balsavo dėl „civilinių sąjungų“ svarstymo Seime: kam sakyti ačiū, o ką raginti prisiminti pažadus rinkėjams?

laikmetis.lt

Ketvirtadienį Seimas žengė pirmą žingsnį Lietuvoje įteisinant civilines sąjungas, leidžiančias homoseksualioms poroms įteisinti partnerystei prilygstančius ryšius ir įsivaikinti vaikus.

Laukiant dar dviem balsavimams iš kurių pirmasis turėtų vykti birželio 21 d. Verta atkreipti dėmesį į tuos Seimo narius, kurie pasipriešino valdančiųjų spaudimui palaikyti civilinių sąjungų projektą ir įvardinti asmenis, kurių balsas gali tapti lemtingu, įteisinant tokį įstatymą Lietuvoje.

Daugiau

Asta Višinskaitė-Katutė. Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD?

Asta Višinskaitė-Katutė. Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD?

Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD? Pastoviai pasiklydę tarp savokų, pavadinimų ir savęs pozicionavimo vertybiškai priešingose nei yra realiai,  barikadų pusėse.

M. Navickienei frazės apie moteriškus pokalbius – baisusis šovinizmas, J. Sejonienė Lietuvoje įžiūri netoli milijono homoseksualų… Pati partija, kurios pavadinime yra žodis “krikščionių”, subalsuoja už žmogaus gyvybės naikinimo legalizavimą (Pagalbinio apvaisinimo įst. pakeitimai), save praktikuojančiais katalikais pristatantys partiečiai palaiko prigimtinės šeimos sampratos keitimą, kas ateityje lems krikščioniško požiūrio represavimą įstatymais.

Daugiau

Danutė Šepetytė. Kam Seimui valdžia, jei jis neturi fantazijos…

Po to, kai dramatiškai užsibaigė iniciatyva, palaidojusi (bent kol kas) šansą spręsti svarbiausius valstybei klausimus referendumu, kai paaiškėjo, kad teisė į žodžio ir susirinkimų laisvę priklauso nuo valdžios malonės (tą parodė draudimas Šeimų sąjūdžiui rinktis Vingio parke ir leidimas rengti akcijai, skirtai palaikyti LGBT, Katedros aikštėje), eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS ramina: šitoji valdžia pati sau kasa duobę.

– Sakot, siūlytumėt Seimui Žmogaus teisių komitetą pervadinti LGBT teisių komitetu?

Daugiau

Leonas Kerosierius. VERSLO NAIKINIMO   POLITIKOS VIRTUOZAI

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“ 

     „ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS 

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com   

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen 

LR Ministrui Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui

LR Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui

Daugiau

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Atsitiko taip, kad feisbuko prižiūrėtojas užblokavo mane, aiškindamas: „Negalite skelbti įrašų ir komentuoti 3 d. Pakartotinai pažeidus bendruomenės standartus paskyrai gali būti taikomi papildomi apribojimai“.

Kad man neliktų neaiškumų, už ką esu nubausta, „prižiūrėtojas“ paslaugiai pacitavo mano tekstą, kuris susilaukė tokio „aukšto“ įvertinimo.

Daugiau

Vidmantas Misevičius. Šeimų maršo akcentai: „Negerai, kai valstybę valdo vištgaidžiai”

Nepaisant valdžios ir jai tarnaujančios sisteminės žiniasklaidos bei įvairių įtakotukų drabstymosi purvais ir grasinimais, Didysis Šeimos gynimo maršas 2022 ne tik įvyko, bet ir sutraukė daugybę pasisakančių už tradicines, konstituciškai įteisintas, vertybes. Kaip organizatoriai ir žadėjo, tai buvo ne tiek politinis renginys, kiek didelė, draugiška šeimų iškyla. Žmones ne skaldanti, o vienijanti šventė.

Scenoje – žinomi veidai

Renginys prasidėjo Lietuvos himno giedojimu, kuriam akompanavo smuikininkas Vilhelmas Čepinskas, vėliau pasirodęs scenoje kartu su sutuoktine Viktorija.

Daugiau

Janina Survilaitė: “Ką Lietuvai primena Gegužės 9-ji?”

Lietuvos  istorijoje „išeiviai“ ir „emigrantai“ 21-me amžiuje įgavo  prieštaringas spalvas. Antrasis pasaulinis karas – yra padarinys geležinės sienos, 50metų negailestingai atskyrusios dvi tautos dalis. Atgimus Lietuvai, susipažinome su nuo Lietuvos atplėšta išeivija, sovietinėje mokykloje  vadinamą tėvynės išdavikų vardais. 

“77-osios Antrojo pasaulinio karo metinės sutinkamos “klaidinga samprata”, rašo Vokietijos “Bund”(2022-05-06) žunalistė. Karas Ukrainoje parduodamas, kaip karo prieš fašizmą ir nacius tęsinys… “Rusų tauta įstumiama į krizę… Vyksta pokyčiai Vokietijos Atminties ir tapatybės kultūroje”… Prie Raudonosios armijos paminklų Berlyne prirašinėjami antisemitinai šūkiai…

Daugiau

Dėl Zigmo Vaišvilos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo

ELEKTRONINIO DOKUMENTO NUORAŠAS 

Administracinė byla Nr. R-14-822/2022 Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00043-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 58.2 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

NUTARTIS  2022 m. balandžio 27 d. , Vilnius 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Zalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, 

Daugiau

Tyrimas rodo: vakcinų pažeidimai 40 kartų blogesni nei buvo tvirtinama

Tyrimas rodo: vakcinų pažeidimai 40 kartų blogesni nei buvo tvirtinama

Naujas tyrimas rodo, kad sunkių komplikacijų po Covid-19 vakcinavimo atvejų skaičius 40 kartų didesnis nei tas, kurį pranešė vokiečių institucijos. Tuo pat metu skamba pavojaus signalai, kad aukas ignoravo gydytojai, nenorėję „užimti pozicijos“ infekuotu politiniu klausimu.

Stulbinantis rezultatas gautas atlikus išsamų ilgalaikį tyrimą, kurį vykdė Berlyno universiteto ligoninė Charité, praneša Mitteldeutscher Rundfunk (toliau MDR).

Daugiau