Kultūra ir menas

Mirė ,,Disko’’ muzikos karalienė

Written by admin · 5 min read

Abejojantiems kas yra ‘’disko ‘’ muzika priminsiu: ,,Disko’’ –  iš graikų kalbos žodžio ,,diskos’’ – skridinys; gramofono plokštelė.  ,,Disko’’ taip pat yra kilęs iš žodžio diskoteka, kuri vykdavusi šokių klubuose, žinoma su spalvotų lempų blykčiojimais, disko kamuoliais palubėse.

,,Disko’’muzika – tai 1970 metų stiliaus muzika. Šokių muzikos žanras, kuriame vyrauja lotynų, soul, funk muzikos elementai. Šiam stiliui būdingas 4/4 metro sinkopuotas – ryškus ritmas, stipri boso linija, melodinga tinkama šokti, melodija. ‘’Disko’’ muzikai atlikti būtini šie komponentai: dainininkas, elektrinės gitaros, sintezatoriai, boso gitara, mušamieji.

Šis stilius užgimė Niujorke ir jo priemiesčiuose, kur veikė afriko – amerikietiški, gėjų klubai. ,,Disko’’ iškilo kaip šūkis anti – rokui. Paprasčiausia pastarajam atėjo laikas užleisti vietą naujam. Ne vien metų laikams būdinga kaita, bet ir muzikos stiliams. Iš roko, ,,disko’’ muzika paveldėjo keletą bruožų: hipius ir psichodeliką. Būtent sujaudintą, didelį garsą, laisvą šokimo formą, spalvotus kostiumus, šviesą sukeliančias haliucinacijas, haluciogenus. Tuomet veikęs hedonistinis šokių klubas Niujorke, žinomas kaip Studio 54 pavadinimu, buvo aštriai kritikuotas dėl jame atviro narkotikų vartojimo bei seksualumo nevaldymo.
,,Disko muzika paplito plačiai už Amerikos ribų. Jos buvo klausomasi pradedant 1970 metais. Stiliaus karaliavimo era  baigėsi 1979 – aisiais. Pabaigą paženklino vienas įvykis, būtent: liepos  12- ąją dieną, Čikagoje įvyko protestas prieš anti – disko muziką. Radijo stotys vengė transliuoti šio stiliaus melodijas, disko stilius tapo nebemadingas, pats pavadinimas pakeistas į naują terminą ‘’šokių muzika’’ arba ,,pop muzika’’.
Paminėsiu populiariausias tuometines ,,disko’’ muzikos žvaigždes kaip:,,Bee Gees’’, ,,ABBA’’ Gloria Gaynor, Amanda Lear, Dalida ir t. t.

Donna Summer

Amerikos disko karaliene yra tituluojama nesenei anapilin išėjus  Ladonna Adrianas Gaines. Ji pasauliui žinoma kaip Donna Summer vardu. Būsimoji žvaigždė gimė Naujųjų metų išvakarese, 1948 metais, Bostono priemiestyje. Nė vienas iš jos šeimos narių nebuvo tapę muzikos įžymybėmis. Priešingai, jos tėvas buvo mėsininkas, o mama mokytoja.  Šeimoje augo septyneri vaikai. Donna buvo trečiasis kūdikis, kuris pasak motinos, dainuoti pradėjo tuomet, kuomet pradėjo kalbėti. Dainos namuose netilo nuo ankstyvaus ryto iki vėlyvaus vakaro, pamena Motina. Šeima buvo ypač religinga, tad bažnyčios lankymas buvo šventas rutualas. Trijų metų Donna pradėjo dainuoti savo bažnyčios gospel vaikų chore. Šaltniuose paženklinta, kad jos bažnytinis debiutas įvyko net pačiai Donna nesitikėjus. Tuomet ji buvo dešimties. Tadien, lauktasis solistas į sekmadienines mišias neatvyko. Kunigas pasiūlė padainuoti Donnai. Tuomet niekas debiutantės atžvilgiu, didelių vilčių nepuoselėjo. Tačiau koks buvo nustebimas, kuomet ji atvėrė burną, iš jos pasklido neatitinkąs jos amžių milžiniškas balsas. O pati dainininkė pamena, kad tą minutę ji išgirdo Dievo balsą, kuris jai pasakė, kad ji taps įžymi. Dainavimas jai tapo aistra. Būdama paauglė, dalyvavo mokykloje organizuojamuose muzikiniuose šou. Nežiūrint griežto auklėjimo, bažnyčios lankymo, būdama paauglė, ji savo tėvams kėlė nemaža problemų,  palikdavo namus ir dažnai laiką leisdavo su draugais.
Likus dviem savaitėm iki mokyklos baigimo, Donna persikėlė į Niujorką, tokiu poelgiu galutinai priblokšdama savo šeimą. Vyko vedama tikslų, susirasti Brodvėjuje veikusiuose teatruose darbą. Donnai pasisekė, ji gavo vaidmenį subkultūriniame hipių miuzikle ,,Plaukai’’. Tuoj pat įsitraukė į bliuz- rok grupės ,,Crow’’ veiklą. Po kurio laiko trupė išvyko gastrolėms į Vokietiją. Išvyko ir ji, be tėvų leidimo ir palaiminimo. Per kelis mėnesius, kuriuos praleido Miunchene, ji pramoko vokiečių kalbą ir su trupe atgal į Ameriką negrįžo, nes vylėsi plačiau atskleisti savo talentą šioje šalyje. Sekančius tris metus ji praleido Vokietijoje ir Austrijoje. Čia ji sutiko austrų daininką Helmut Sommer, kuris tapo jos pirmuoju vyru. Jiems gimė dukra. Būtent iš jo pavardės, dainininkė prisitaikė savo sceninį vardą, tik angliškame varijante. Dėl jos neištikimybės su vokiečių artistu ir būsimu sugyventiniu Peter Mühldorfer, jos ir H. Sommer santuokai buvo lemta iširti. Gyvendama Vokietijoje, ji vaidino keliuose miuzikluose : ,,Plaukai’’, ,,Porgis ir Besė’’ ir kt. Būtent šioje šalyje ją pradėjo lydėti tikroji sceninė sėkmė. Ji dainavo įvairiose grupėse, ne kaip solistė, bet kaip pritariamasis balsas iki tol, kol sutiko italų muzikos legendinius įrašų gamintojus G. Moroder ir P. Bellotte. Būtent jų pagalba, dienos šviesą išvydo jos pirmasis, debiutinis singlas ,,Hostage”, kuris tapo populiarus Niderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje. Šis singlas nebuvo sukrečiantis, bet ženklus. Po pirmosios sėkmės, jų keliai nebeišsiskyrė. Tie patys muzikantai 1975 metais prodiusavo tarptautinio pripažinimo susilaukusią dainą “Love to Love You Baby. Kaip G. Moroder pamena, jam priklausančiame rūsyje, kuris buvo jo įrašų studija, pavadinta ,,Musicland’’ vardu, gimė ši daina. Po dviejų dienų apsilankiusi Donna įrašė minėtos dainos juodraštį. Ji nebuvo linkusi į šokio muzikos atlikimą, nes turėjo nepaprastai stiprų balsą, kuris disko stiliui nebuvo būtinas. Tačiau neprieštaraudama jį įdainavo, atskleisdaama kitas savo balso savybes. Disko stiliaus dainose jos balsas skambėjo švelniau ir emocionaliau. Donna mieliau rinkdavosi atlikimui baladžių tipo dainas. Pati dainininkė teigė, įrašyti šią dainą jai padėjo jos pačios sukurtas vaizdinys. Ji pabandė įsivaiduoti, kaip ją atliktų Marilyn Monroe. Tam tikslui, atlikėja paprašė studijoje užgesinti šviesas. Tuomet nevaržomai, šalia melodinės linijos, paliejo dejones ir kitus dainoje nuskambėjusius efektus. Po šios sėkmės Donna nuspendė grįžti į Ameriką ir įsilieti į disko žanro atlikėjų gretas. Palypėjusi ant šlovės laiptelio, ji nebesustojo.  Išleido naują albumą “I Remember Yesterday”, į kurį buvo įtrauktas singlas “I Feel Love.” 1978 metais jis tapo pirmuoju Amerikoje.

Jos atliekamos dainos skyrėsi nuo kitų atlikėjų: nevaržomai šuoliuojanti boso linija, energingas ir stiprus ritmo plakimas, būtent 140 dūžių per minutę. Atrodė, kad dainą varo nematoma ritmo mašina. Donna išsiskyrė dulsvu balso atspalviu. Jos Mezzo-Soprano, pasižymėjo gana plačiu diapazonu, apėmė daugiau nei tris oktavas. Ji puikiai valdė savo instrumentą, buvo kūrybiška bei techniška atlikėja, eidama per garsu skalę, be problemų gebėjo atlikti melizmų seriją. Ji galėjo lengvai judėti per tris registrus, tarsi juose nebūtų siūlių.

Dainininkė turėjo puikų vibrato, kuriuo galėjo manipuliuoti priklausomai nuo norimo efekto. Gebėjo perteikti emocijas, įlieti prasmę į savo eiles. 

Talentinga atlikėja tuomet įkūnijo ,,blogos’’mergaitės įvaizdį, nelyginant dabartinės ,,dirty girls’’ B. Spears ar Ch.Aquiliera. Jos seksualumą simbolizavo šūsnis plaukų, aptemti ir kūno linijas išryškinantys rūbai, erdvėn skriejantis balsas.

Tais pačiais metais Donna suvaidino filme ,,Thank God It’s Friday,” kuriame jai buvo patikėtas daininkės vaidmuo, besiruošiančios dainuoti populiariame disko klube. Filmas neatnešė sėkmės, tačiau jame įtraukta daina ,,Last Dance” , laimėjo pirmąjį iš penkių jos  apdovanojimų. 1979 Summer pasirodė Jungtinių tautų vaikų fondo pasauliniu mastu organizuotame televizijos renginyje. Jame taip pat dalyvavo grupės ,,Abba’’, ,,Bee Gees’’, atlikėjai Rod Stewart, John Denver ir kt. Šia akcija, muzikantai siekė atkreipti dėmėsį į pasaulyje gyvenančių vaikų reikmes.

1980 metais Summer ištekėjo už dainų autoriaus ir ,,Brooklyn Dreams’’ atlikėjo, kuris vėliau tapo jos menedžeriu Bruce Sudano. Jiems gimė dvi dukros. Su juo dainininkė nugyveno daugiau nei trisdešimt metų. 

Pasibaigus disko muzikos erai, kai kurie dainininkai nebeprisitaikė. Tačiau Donna vikriai išsinėrė iš disko stiliaus rūbų ir išleido ritmo ir bliuzo stiliuje du albumus: The Wanderer 1980 ir Donna Summer 1982. 1980 metais pasirodė jos didžiausias hitas “She Works Hard for the Money”, kuris tapo himnu kovoje už moteru teises. Tačiau Donnos Summer šlovė pradėjo blėsti. Šviesą išvydę du jos albumai ,,Mistaken Identity’’ 1991 ir ,,Christmas Songs’’ 1994, nebesusilaukė pasisekimo. Tuomet ji pasinėrė į tapybą, nes suprato, kad sensta ir dainavimo karjera išgyvena saulėlydį. Šioje meno rūšyje ji buvo produktyvi, gebėjo surengti net keletą parodų per metus. Pastarasis užsiėmimas įsiliejo į dainininkės sąmonę, ją ramino, teikė paguodą. Plėtoti naująją aistrą taip pat skatino Donnos Summer draugai bei įžymybės, turintis paslėptų talentų Sylvester Stallone. Kaip nekeista, Summer tapyba susilaukė komercinės sėkmės ir kritikų palankumo.
Buvo minima, kad Donnos Summer, kaip ir kitų nustojusių žibėti žvaigždžių, neaplenkė depresija. Ji buvo jos palydovė netgi per jos didžiausios šlovės metus. Buvo kalbama, kad dainininkė net norėjusi nusižudyti.

Donnos Summer karjerai labai pakenkė gėjų atžvilgiu atvirai išsakyta aštri nuomonė. Ji teigė, kad jie yra susiję su ŽIV ligos paplitimu. Dainininkės manymu, žmoniją Dievas nubaudė už polinkį į homoseksualumą, tarpe jų paskleisdamas minėtą ligą, nes jie iškeipė Dievo tiesas. Kūrėjas sukūrė tobulą porą Adomą ir Ievą, bet ne Adomą ir Steveną. Ši nuoširdi nuomonė be abejonės pakenkė jos sėkmei, nepadėjo net viešas atsiprašymas. Atsivėrus, tūkstančiai įrašų buvo gražinta įrašų kompanijoms, jų niekas nepirko ir jos muzikos netransliavo. 

2008 metais, po 17 metų pertraukos, ji išleido albumą ,,Crayons”. Bet šis albumas neatnešė šlovės ir sudaužė paskutines viltis sugrįžti muzikos pasaulin. Net viena iš jos dainų vadinosi  ,,The Queen is Back.” Po šios nesėkmės viename interviu ji pasakė, kad niekuomet savęs nelaikė didele žvaigžde, tad galutinai pasitraukia į kasdienišką ir taikų gyvenimą Floridon. Ir ji paliko Kaliforniją, žvaigždžių buveinę, taip kaip ji paliko mus ir išėjo anapilin.