Gruodžio aštuntosios rytą sėdę į karietą, iš vieškelio pasukom greitkeliu link Australijos sostinės susitikti su canberiškiais draugais, kaip sako australai, į „Christmas party“.
Važiavom neskubėdami, pakelėje sustojom atsigaivinti kavos puodeliu, pavartyti dienraštį. Netrukus traukėme toliau, iki pasiekėme Yowani Country Club. Nors važiavome neskubėdami, bet buvom vieni pirmųjų. Tik nenuilstama Barbara jau vilko daiktus į klubo salę. Netrukus atsirado ir Sigita, kuri degė, puošė ir nešė ant stalo žvakutes. Klubo tarnautojai ant stalų dėliojo vyno butelius, vandenį.
Metus žvilgsnį į salę, besipuokuojančias spalvingas servetėles ir liepsnojančias žvakutes, visa tai nuteikė šventinei nuotaikai. Rinkosi valdybos nariai ir svečiai, visi galėjo atsigaivinti taure šampano ar stikline sulčių. Savarankiškiems vaikams buvo paliktas atskiras stalas, kur jie galėjo piešti, vaišintis apelsinų sultimis. Palengva prigužėjo 74 nariai ir 20 jaunų vaikučių. Buvo malonu matyti aktyviai dalyvaujantį jaunimą su savo prieaugliu. Pagalvojau, kaip keista, kad kur buvo mūsų mažiau – dabar lieka daugiau; o ten kur buvo daug – eilės mažėja. Dabar pagal SBS statistikos pateiktus duomenis visoj Australijoje vos porą tūkstantėlių prisipažįsta esą lietuviais.
Nuotr.: Laima Žilinskienė su sūnumi ir vaikaičiais
Taip pat malonu matyti naujoje Sąjungos valdyboje jaunų veidų: pirmininkė – Žydrė Pemper; vice-pirmininkas – Ben Katauskas; iždininkas – Tony Čibiras; sekretorė (nepavaduotina) – Sigita Gailiūnas; parengimų koordinatorė (darbščioji bitelė) – Barbara Šilinis, OAM; nariai Rasa Kabaila ir Matt Paliukevičius. Tikėkimės, kad jaunosios kartos canberiškiai lietuviškos veiklos vadžių neatleis, įneš vis ką nors naujo ir įdomaus, taip stiprins ir puoselės mūsų kultūrą, papročius ir meilę kraštui, iš kur mūsų šaknys ir pradžia.
Nuotr.: Algis, Nijolė Bučinskai ir Laima Žilinskienė
Susėdus prie gražiai paruoštų stalų, Sąjungos naujoji pirmininkė visus atvykusius pasveikino lietuviškai ir angliškai, pasidžiaugė gausiu jaunosios kartos dalyvavimu šioje popietėje, pakvietė vaišintis ir linksmintis. Nors nebuvom išalkę, bet gražiai pateiktas maistas viliojo savo įvairumu ir gausumu.
Kai visi gerai užkandom, prabilo dviejų Sąjungos narių Mindaugo Mauragio ir Ron Cameron valdomi akordeonai, išgirdome kalėdinių giesmių melodijos. Tai išgirdęs, skambindamas sidabriniu stebuklingu varpeliu, pasirodė Kalėdų Senelis, vilkdamas dovanų maišą aplink jį susispietusiems vaikučiams, kurie jo laukė spindinčiomis akutėmis. Vaikai jaudinosi, kad tik senelis nė vieno jų nepamirštų. Mes gi, senjorai vis dairėmės – ko trūksta salėje ir iš kur tas senelis. Kol galų gale pasklido gandas, kad tai Bob Pemper, kuris puikiai sugebėjo pakeisti ir balsą ir eiseną, todėl buvo neatpažintas.
Senelio nenuvylė nė vieno vaikučio. Kalėdinių dovanėlių išvyniojimo garsai pasklido po kambarį, o iš paskos vaikščiojantys tėveliai rinko gautų dovanėlių „liekanėles“. Dar keletas giesmių, šmaikščių pokštų ir senelis atsisveikino su mumis nukeliaudamas kitur…
Nuotr.: Žydrė Pemper ir Barbara Šilinis,OAM
Pirmininkė padėkojo buvusiam ilgamečiui Sąjungos pirmininkui už įdėtą rūpestį ir darbą, nors dar einančiam be „kriukio“, bet išeinančiam į „pensiją“ – Vktorui Martišiui, įteikdama simbolišką dovaną. Vaikučiai traukė 4 laimingus bilietėlius, kuriuos gavo kiekvienas atvykęs. Pirmininkė jaunosios kartos dalyviams, kurie neįkerta lietuviško druko, Sąjungos vardu padovanojo po kopiją „Lithuanian Papers“ leidžiamą Tasmanijoj, kad būtų galimybė arčiau susipažinti su Lietuva. Sigita išdalino 15 egzempliorių.
Buvom pakviesti kavutei. Ant stalo buvo vėl pilna visokiausių tortų, bei vaisių, kad kiekvieną paragauti ir aprašyti jau ne taip lengva.
Vaikštinėjant, ponias paėmus į glėbį, dar ir pabučiuojant o vyrams pakračius rankas, linkėjome linksmai praleisti Šv.Kalėdas, laimingai sutikti Naujuosius Metus. Besidalinant gyvenimo įspūdžiais, nėt nepajutom kaip prabėgo laikas.
Nuotr.: dr. Danta ir Viktoras Martišius
Nepamainomas foto mėgėjas Tadas Žilinskas vis gaudė momentus ką ir kokioje pozoje užfiksuoti savo kameroje. Keletą nuotraukų iškaulijau ir spaudos skaitytojams.
Atsisveikinant su Viktoru Martišium, užklaustas apie canberiškių ateitį, sakė nesijaudinąs, nes žinąs, kad jam pasitraukus į šoną, valdyba atlaikys, nes kasoje lieka užtektinai finansų, galinčių išlaikyti Canberros lietuvių Bendruomenę vien iš gaunamų palūkanų ir dar lieka šalpai Lietuvoje.
-Kada darėte planus parduoti savo klubą, ar buvo kokių pasipriešinimų?- užklausiau.
-Turėjome porą, siūlė susidėti bendrai su latviais, bet išvada, kad lengviau išspręsti atsiradusius nesklandumus savųjų tarpe, nei su svetimtaučiais, išėjo į naudą.
Maloniai pabendravę su canberiškiais, salei tuštėjant, atsisveikinę, patraukėm į Picton, namų link. Važiuodami namų link su Nijole dalinomės dienos įspūdžiais, apverkėm, apraudojom tuos, kurie nuo amžių kramto vienas kito blauzdas ir taip nepajutom, kaip įvažiavome į mūsų „dvarą“.
LINKIME GRAŽIAI IR ŠVENTIŠKOJE NUOTAIKOJE PRALEISTI ŠV.KALĖDAS, LINKIME SĖKMINGŲ IR LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!