Lietuviai pasaulyje

Janina Survilaitė apie nepagarbą istorinei išeivijos Atminčiai

Written by Redakcija · 5 min read

Pasaulio lietuvių bendruomenių veiklą liudijantys visi archyviniai dokumentai yra išlikę Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (LCVA), VU Rankraščių skyriuje (VU RS), Lietuvos diplomatinėse institucijose Vašingtone, Toronte, Berne, lietuvių išeivijos veikėjų Petro Karvelio (JAV), dr. Alberto Geručio (CH) archyvuose.

Visuose dokumentuose įrašyta Šveicarijos išeivijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) oficiali teisinė įkūrimo data yra 1952 metų vasario 17-oji – nes tą dieną buvo priimti Šveicarijos konfederacijos civilinį kodeksą (ZGB) atitinkantys ĮSTATAI / STATUTAS, be kurių LB šalyje  būtų NELEGALI ir negalėtų vesti jokios politinės-kultūrinės veiklos. Senoji Šveicarijos lietuvių išeivija šią datą laikė svarbiausiu TEISINIU jų oficialios politinės-kultūrinės veiklos Vakarų Europoje dokumentu – politiniu visrakčiu  Bendruomenės veiklai.

ŠLB įkūrė talentingi lietuviai, kurie vėliau tapo žymiais mokslininkais, garsino Lietuvos vardą, gynė nepriklausomybės idėjas, tautos garbę ir kūrė pasaulyje nepriklausomos Lietuvos viziją. 1952-02-17 ĮSTATŲ 1-e punkte įrašyta, kad ŠLB laikosi Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB. Art. 54; 69/70) įstatymų (ŠLB Įstatai išlikę.)

1949-ieji metai laikomi esminiu lietuvių išeivijos organizaciniu ir ideologiniu posūkiu. 1949-ųjų birželio 14 dieną Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) parengta ir leidinyje Pasaulio lietuvių bendruomenė (1949 Augsburge) paskelbta „Lietuvių charta“ – dokumentas, išreiškiantis lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Tai išeivijos konstitucija. Jos įžangoje nusakomi lietuvių tautos siekiai – gyventi laisvai ir nepriklausomai, išlaikyti kalbą, tradicijas.

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko Mykolo Krupavičiaus ir kitų iniciatyva nutarta kiekvienoje šalyje steigti lietuvių bendruomenę ir jas visas vienijančią Pasaulio lietuvių bendruomenę. Lietuvių charta tapo visų lietuvių bendruomenių, grupių ir visų susipratusių lietuvių moraline nuostata ir 20 a. 6-9 dešimtmetyje padėjo išlaikyti lietuvybę. Chartoje paskelbti lietuvių solidarumo ir paramos vienas kitam principai Vakarų šalyse padėjo formuoti teigiamą lietuvių tautos įvaizdį, pačias lietuvių bendruomenes moraliai įpareigojo įvairiomis progomis tarptautinėms organizacijoms ir daugelio šalių vyriausybėms bei visuomenei priminti Lietuvos laisvinimo reikalą (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

Nuo okupacijos pasitraukę karo pabėgėliai lietuviai kiekvienoje šalyje organizuodami savo BENDRUOMENES, privalo laikytis tarptautinės konvencijos ir tos šalies, kurioje kuriama LB-nė, konstitucinių įstatymų, ir turi tikslus: padėti  Lietuvai atkurti nepriklausomybę ir išlaikyti lietuvybę už Tėvynės ribų gyvenančių lietuvių.

Išeivijos istorinė veikla yra  Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo dalis. Įstatais patvirtintos ŠLB įkūrimo datos niekas neturi teisės pakeisti.

2006 metais išrinkta ŠLB valdybos pirmininke, Jūratė Caspersen, išmirus jos įkūrėjams, (nuo 2010) įkūrimo datą pakeitė ir „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraštyje paskelbė ŠLB  įsikūrusią 1950 metų rugpjūčio 20 dieną – kas pasako, kad ŠLB šalyje veikė NELEGALIAI (be Įstatų!!!). Visą dešimtmetį archyviniai faktai pirmininkės skelbiami painiojant su kitos pogrindinės, pronacistinės organizacijos „Lietuvių sąjunga“ (1948-1953) šūkiais, dumiamos akys išeivijos istorine Atmintimi nesirūpinantiems LR institucijų vadovams, kuriamas neteisingas išeivijos istorinės Atminties įvaizdis, griaunama išeivijos pasiekimų chronologija.

Kelioliką mano straipsnių apie stovintį blogio akivarą PLB-nės valdybos skleidžiamoje tautinės-politinės veiklos istorijos neišmanymo pelkėje (2011-2021) publikavo Bičiulystė.com, Alkas.lt, ProPatria.lt, XXI amžius.lt, Tiesos.lt, Vokietijoslietuvis.de ir Vokietijoslietuvis.press, Aidas.lt, Bernardinai.lt, tačiau jokios  reakcijos iš Prezidentūros, LR URM, LR Seimo nesulaukta.

 Internetinio laikraščio „Vokietijos lietuvis“ redaktorė p. Angelė Digaitytė, susipažinusi su neleistinais ŠLB išeivijos veiklos istorijos iškraipymais, savo portale klausė: Kam tarnauja tos dvi nacio, Vermachto aviacijos pulkininko, slapyvardžiu J. Giedrys, įkurtos pogrindinės Šveicarijoje organizacijos „Lietuvių sąjungos“ 1951 metais paleistą „antį“ pasigavusios ir kaip tikrą tiesą visur ginančios PLB valdybos ponios? Ar jos taip elgiasi iš kvailumo? Ar iš kvailumo jų „tiesą“ gina Lietuvos oficialios institucijos?”  

Tai skausmingas politinis klausimas – pasiųsta griežta žinia, kuri brutaliai tuojau pat buvo užgniaužta. Kodėl teisingų klausimų nepriima PLB valdyba, LR URM ir LR Seimas? Ko verta yra 2021 metų gruodžio 10 dieną LR Seimo ir PLB komisijos  priimta rezoliucija Dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo žvelgiant per istorinės atminties prizmę ir kaip toji veikla bus vykdoma, jeigu iki šiol ŠLB istorinėje Atmintyje tebegalioja internetiniuose straipsniuose, interviu, iš konferencijų tribūnų ir t.t. skelbiami J. Caspersen suklastoti ŠLB įkūrimo faktai, po mirties apšmeižiantys jos įkūrėjų 50-ties metų veiklos nuopelnus??? Kaip kurti Lietuvos įvaizdį per istorinės atminties prizmę, jei ISTORIJA sąmoningai iškraipyta???

Ir dar. Kodėl LR atsakingos institucijos leidžia p. J. Caspersen apeiti skaudžius istorinės Atminties reiškinius, vykusius Šveicarijos pokaryje???

Išeivijos skelbtuose prisiminimuose ir archyvuose liko įrašai, kad pirmąjį pokario dešimtmetį lietuvių pabėgėlių tarpe Šveicarijoje veikė buvusio Wermachto aviacijos pulkininko, slapyvardžiu Jurgis Giedrys, (Laurinaitis???) įkurta pogrindinė „Lietuvių Sąjunga”. Į pulkininko Giedrio „Sąjungą“ buvo pritraukta ir kita politinių karo pabėgėlių nusikaltėlių grupė – šalyje basislapstantys Lietuvos holokausto aktyvistai (žydšaudžiai). „Sąjunga“ buvo viena iš pavojingiausių Šveicarijoje pabėgėlių organizacijų, Valstybinio saugumo sekama ir iš šalies varoma lauk, kol su buvusio prieškario Lietuvos Ciuricho konsulato vicekonsulo Stepo Garbačiausko išduotomis su svetimomis tapatybėmis pažymomis jos nariai dingo už Atlanto.

Kodėl mirus buv. Ciuricho konsulato archyvų saugotojai iš 86 metų neveiksnios Ritos Garbačiauskaitės (2010), kuri  ėmė piniginus “ „Schweigegeld“– iš už Atlanto įsikūrusių pronacistinių elementų, – J. Caspersen visus „Lietuvių Sąjungos“ archyvus slapčia pasiėmė? Kas pasakys, kur jie yra dabar?

 …1946 metais įsikūrusi Sovietų ambasada Berne buvo tikras sovietinių seklių lizdas: jame veikė ne tik rusų diplomatai, bet ir KGB žvalgyba, šnipai ir saugumiečiai (plačiau žr. dr. V. Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“ (2013, Versus aureus) ir J. Survilaitės „Alpių lietuviai“ (2005, Solidarity)

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos diplomatų padėtis Šveicarijoje buvo išskirtinai palanki: jų diplomatinis imunitetas nebuvo atimtas, nebuvo uždaryta Lietuvos ambasada Berne ir Ciuricho Konsulatas, todėl pasiliko svarbių archyvų, kurie patvirtina ir tai, kad 1950 metais oficialiai įkurti ŠLB nebuvo jokių galimybių, kaip visur skelbia J. Caspersen. Politinė padėtis spaudė daryti griežtą atskirtį tarp dorųjų lietuvių ir pulkininko J. Giedrio nusikalstamos pronacistinės šutvės. Neatitinkantis pokario politinės tiesos 1-asis laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios” numeris 1951 metais buvo išleistas pogrindinės J. Giedrio „Sąjungos“ iniciatyva (Pats pulkininkas Giedrys ir jo ginklanešiai, Šveicarijoje laikės iki 1952-1953 metų.).

 Ar LR atsakingos institucijos neprivalo imtis iniciatyvos, kad istorinė Atmintis dabar nebūtų sąmoningai iškraipoma, o ginantys tiesą smerkiami, skaudinami ir skriaudžiami?

 LR URM-jos atsakingi už emigrantų veiklą ponai (pvz., 2019-2021m. p. L. Žukauskaitės ir p. N. Germano raštai) skelbia nieko bendro su sveiku protu neturinčius atsakymus, užuot iš J. Caspersen pareikalavę atsakomybės už politinį nusikaltimą.

 Kas atsakys, kodėl LR URM, Prezidentūra, PLB valdyba, LR Seimas 10 metų ignoruoja istorinius faktus, nekreipa dėmesio į išduotas teisingas LR valstybinių archyvų pažymas, o vadovaujasi J. Caspersen sukurta propaganda ir melu sąmoningai perrašant istorinę ŠLB Atmintį?

1998-2004 metais vadovaujant dr. V. Dargužui, prof. kunigui J. Juraičiui, dr. A. Kušliui ir VU RS archivarėms N. Šulgienei, V. Bagdonavičienei, B. Butkevičienei idealiai sutvarkyti ŠLB archyvai ir grąžinti į Vilniaus universiteto Rankraščių skyrių. Juose išsaugotas ne tik teisinis oficialus Bendruomenės 1952-02-17 datuojamas įkūrimo protokolas, bet ir išeivijos 50-ties metų aktyvi kova prieš Lietuvos okupaciją. (www.OIKOS 2014.Nr.2). Atgimus Lietuvai, aukštais LR vyriausybiniais apdovanojimais apdovanoti septyni išeiviai, kuriems prižadėjome saugoti archyvus, nenutuokdami, kad jiems mirus, tapsime arogantiškų nekompetentingų PLB valdybos ponų nešvarių politinių manipuliacijų  įkaitais?

 P.S.

Pateikiu nuorodas tiems, kurie norėtų dar kartą įsitikinti Šveicarijos konfederacijoje lietuvių IŠEIVIJOS ŠLB įsikūrimo teisumu:

Šveicarijos konfederacijoje be įstatų įsikūrusi Bendruomenė (VEREIN) yra NELEGALI – pogrindinė. ŠLB Teisinę įsikūrimo datą-1952-02-17d.- patvirtina:

            1.išsaugotas 1952-02-17 įkūrimo protokolas (www.OIKOS p. 139);

2. LR istorijos instituto mokslininkų pažyma 2015-12-18;

3. Šveicarijos konfederacijos valstybės advokato J. Bollag 2016-05-10 pažyma;

4. Publicisto istoriko J. Brazausko knyga „Lietuvių ir šveicarų pėdsakais“, 2020;

5. JAV „Bičiulystės” laikraščio redaktorės L. Tautkuvienės žurnalistinis tyrimas, 2021.

Janina Survilaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Laisvės kovotojų nuo 19 amžiaus šeimos dinastijos atstovė, buvusi ŠLB valdybos pirmininkė (1999-2006), už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2011 metais apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

vokietijoslietuvis.press