LR ambasadoriaus Šveicarijoje dr.V. Plečkaičio dokumentinės
knygos pavadinimas: “Šveicarija, kurios nepažįstame“, 2013m.atitinka
didžiausią politinę/kultūrinę TIESĄ, apie kurią iki šiol niekada nekalba
nei LR Šveicarijoje apsigyvenę emigrantai, nei dauguma į ją
atvykusių diplomatų… Šveicarijoje nuo 19 amž. pradžios nėra
atvykusio nė vieno lietuvio, kuris būtų ieškojęs sau ekonominės
naudos. Visi Lietuvos piliečiai ieškojo aukštų politinių, aukšto
išsimokslinio žinių, ar pažangios šveicariškos medicinos pagalbos
savo sveikatai. Tik po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1990)
į Šveicariją pradėjo plūsti pirmoji Lietuvos ekonominių emigrantų
banga.
70-metį atšventusi II-jo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių karta,
neutralioje šalyje Šveicarijoje 1952-02-17d. pirmoji įkūrė teisinę
konvencinę politinę (ideologinę antikomunistinę!!!) ŠLB-nę, turėjusią
vienintelį aiškų tikslą, jungiantis kartu su Vakarų Europos pažangiais
antikomuinistiniais judėjimais kovoti prieš Lietuvos okupaciją!
Po išeivijos mirties (2010m.) naujos vadovės Jūratės Jablonskytės
Caspersen toji ideologinė/antikomunistinė Vakarų Europos
organizacija perrašyta į menamą (buržuazinių nacionalistų!)
nelegalią/pogrindinę, be jokių įstatų/statutų įkurtą (1950-08-20d.), tuo
nukirsdama Šveicarijos išeivijos istorinės veiklos gelmines šaknis…
Neapykanta išeivijai ir analfebetiškas nenoras suprasti išeivijos
politikos nuopelnus okupacijos metais, visiškas nesidomėjimas ŠLB-
nės įkūrimo veiklos tikslais, remiantis tik savo bukaprotiška
nekompetencija ir užsispyrimu išgarsinti tiktai pačią save, apsuptą dar
primityvesnių padlaižių emigrančių, giedančių jai šlovės ditirambus,
atliko cinišką Lietuvos išeivijos istorijos nuvertinimą. Prasidėjo nuožmi
kova su Bendruomene, jos narius apgaudinėjant ir grąsinant… Tiesa
dešimtmetį slepiama nuo Bendruomenės narių akių…Naujai atvykę
LR diplomatai ir emigrantai neturi jokio politinio raštingumo ir tiki, kad
PLB-nės valdyba juos gali pakelti globalizmo liftu aukštyn į
nežinomas pergales…
Krikščioniškojo tikėjimo delnuose, Vakarų Europoje 50 metų
brendusi, atlikdama reikšmingą išsivadavimo iš okupacijos kovą,
auginusi ir brandinusi lietuvišką kultūrą ir tautinį meną už Tėvynės
ribų – IŠEIVIJA tapo pasmerkta Lietuvos patriotų karta.
Atvykę į Šveicariją iki 2001-jų metų visi aiškiai girdėjome išeivijos
skelbiamus ŠLB-nės įkūrimo tikslus: susikurti oficialią konvencinę
teisinę ŠLB-nę, tam, kad neutralioje Šveicarijoje ji turėtų teisę, veikti
kaip režimo sunaikintos LR diplomatijos alternatyva, kovoje prieš
okupotos Tėvynės išlaisvinimą! Paėmusi ŠLB-nės vairą, o paskui ir
PLB kultūros komisijos pirmininkės vairą Caspersen savo veiksmais
patvirtina, kad : „IŠEIVIJA – buvo, yra ir liks Lietuvos priešai ir
išdavikai!“…
Visa tai vyksta 21-me amžiuje, kai visuomenės politinė kultūrinė
atmintis dar gyva: kai tebegyvi Šveicarijos išeivių pasakojimai ir
užrašyti prisiminimai apie jų veiklą okupacijoje, kai dar neišdilusi
išeivijos skirta parama net keliems Šveicarijoje puikiai įsikūrusiems
emigrantams, deja, neapsisprendžiantiems tik įrodyti, kas išeivijos
veiklos gynėjas ir vertintojas, o kuris iš jų apsoliutus prisitaikėlis…
LR vyriausybės abejingumas išnaikinti išeivijos istorinės veiklos
faktus – stebėtinas! Apybraižoje „Alpių lietuviai.Alpenlitauer“,2005,
perskaitę Jūratės Jablonskytės Caspersen autobiografiją (p.145-
p.149) – aišku, kad jos kagėbistinis mąstymas (pasak A. Juozaitį) ir
neapykantos koncentracija išeiviams niekada nepasikeis… Poetas
M.Marinaitis yra pasakęs, kad „stalinizmo kolaborantų išperėtos
lervos ir toliau vystysis puikiai, bus ėdrios, dauginsis ir savo idėjų
nekeis…“
2010 metais „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraščio( Nr.11 ) redaktorė
Virginija Siderkevičiūtė internete išplatino ne išeivijos 1952-02-17d.
teisinę ŠLB-nės istorinę datą, o J.Caspersen sąmoningai perrašytą
nelegalią/pogrindinę (NE)statutinę (1950-08-20) datą, kurios
dezinformacija sėkmingai tebeskraido „iš piršto laužtomis“ įvairių
institucijų pačios pirmininkės sukurtomis pseudopažymomis, įvairių
LR institucijų vadovų pseudoparašais, rėkte rėkia akivaizdžiu
archyvinių dokumentų KLASTOJIMU!
Viskas atlikta be tautinės savigarbos ir patriotinio orumo, begėdiškai
iškraipant išeivijos istorinės veiklos vertybes. Neleistina, kad už
„jokius nuopelnus“ užėmusi postą PLB-nės valdyboje begėdiškai
pasinaudoja savo viršenybe prieš istorinę TIESĄ. Nuolat sutinkame
tik J. C. atsakymus į pateikiamus paaiškinimus, ką teigia mūsų kartai
išeivijos išsaugoti ŠLB-nės archyvai. Atsakymas visada vienodas, ciniškas, necivilizuotos personos atsakymas: „J. Survilaitė man vėl
pateikė „šo porciją“…(2024-04-24). Išeivijos archyvų tiesa – jai paprasčiausiai „š*s“, tinkamas išardyti viską, kas ardo lietuvio sielą, kas kelia desinformacinį triukšmą, kas skaldo ir niekina viską, kas dar gražaus liko mūsų kovose už nepriklausomybę…
Lietuvos istorijai reikšminga rašytojos J.Survilaitės kūryba apie
išeivijos veiklą nuolat apšmeižiama, įrodinėjant, kad tai: „kažkokia
nemotyvuota rašliava ir jovalas“ (2024-04-05)… Nepaklusni
pirmininkei rašytoja šalinama iš bendruomenės (2016), kasdien
apipilama moralinio ir etinio dugno vertais kometarais, kokių
negirdėjome net sovietmety…
21-me amžiuje į Šveicariją atvykusių emigratų tarpe yra įvairių mokslų
daktarų, netgi profesoriaus vardu pasirašinėjančių gabių asmenybių, tačiau stebėtina, kad visi leidžiasi už nosies vedžiojami ten, ką nori
matyti buvusi aktyvi režimo komjaunimo sekretorė.
Išeivijos veiklos faktų svarbą niekas neturi teisės pamiršti lygiai taip,
kaip ir J.Caspersen nuveiktas niekšybes: reikalaujant iš J. Survilaitės
atimti atgimusioje Lietuvoje gautus vyriausybinius apdovanojimus,
pirmininkės purvinų padų laižytojoms įsakoma reikalauti to, ko
niekada jos nebuvo padariusios… (Štai p. Ilona už blankiai išverstus savo
šveicariškų laikraščių straipsniukus, publikuotus „Lietuvos ryte“ ,save apsiskelbia
žymiausia „žurnaliste“, ir „personalinės kūrybos autore“, nesigėdindama ima
aukščiausius honorarus, teismu grasina J.S. pašalinti iš LR rašytojų sąjungos ir
užsimokėti jai 15000 litų už „jos kūrybos, kokios, ji niekada nėra sukūrusi,
„plagijavimą“…).
Neregėtu politiniu ciniškumu Tautos istorijoje tapo 2014m. J.
Caspersen suorganizuotas atvira išeivijos veiklos paniekinimo fiesta – pseudojubiliejus, kuriame buvo linksminamsi tiesiai ant mirusios Lietuvos išeivijos kaulų…
Žingeidu bus sužinoti, ką apie LR politinę kultūrą atsitokėjęs pasakys
J.Caspersen pasamdytas CH advokatas RA p.Gianni F. Zanetti ir CH
Taikos teismo pirmininkas p. Adrian Deventer, kai sužinos, kokią
melo propagandą jiems tiesiai į akis pilstė „išmintingoji“ ŠLB-nės
vadovė? Dar įdomiau taps, jei LR teisėsauga pasiteiraus, kas leido (iš
neveiksnios Ritos Garbačiauskaitės) pasisavinti buv. prieškarinio
Ciuricho konsulato turtą sau , o ne perduoti LR UR ministerijai?
Neleistina, kai nuodėmės dėl LR vadovų politinio neatsakingumo
netyčia persikelia į tarptautinę erdvę!
Bendruomenės vadovo padorumas, orumas ir meilė kiekvienam
iškentėjusiam istoriniam išeiviui turi būti privalomas moralės dėsnis.