Lietuviai pasaulyje

Janina Survilaitė. Tėvynei reikia laisvės, o Tėvynės istorijai reikia tiesos.

Written by Redakcija · 28 min read

Šveicarijos išeivių archyvų manipuliavimui atsivėrė rojus, kai 2009-

siais mirė ŠLB-ės Garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas, 2010-

siais mirė profesorius kunigas dr. Jonas Juraitis, kurie su politne

išmintimi užsienyje dar vis tebetęsė išeivijos politinės veiklos istorinį

tautinį Atminimą.

Pirmais pokario metais Šveicarijos karo pabėgėliams buvo būtina

atsiriboti nuo 1944–1953m. Šveicarijoje veikusios Wermachto karo

aviacijos pulkininko, slapyvarde Jurgis Giedrys, suorganizuotos

Wermachto karininkų, ir, menamai, Lietuvos holokauste dalyvavusių

nelegalios organizacios „Lietuvių sąjungos“ narių, kurių archyvai iki

2010m. buvo saugomi mirusio LR Ciuricho Konsulato vicekonsulo St.

Garbačiausko neveiksnios dukros Ritos Garbačiauskas (86m.) senelių

namuose ir privačiai išsinuotame garaže Ciuriche. Prieš Ritos

Garbačiauskas mirtį, pasinaudojusi jos neveiksnumu, išviliojusi

niekinį ,,testamentinį raštelį” – visą likusį Konsulato (LR URM

priklausantį!) turinį su konsulato banko sąskaitomis savo žinion

išsigabeno PLB-nės kultūros komisijos pirmininkė.

(Dalį bendrųjų išeivijos archyvų iš Ciuricho buv. S. Garbačiausko konsulato pirmąjį 21-jo

amž. dešimtmetį Ženevoje įsikūrusio LR generalinio konsulo p. Eriko Petriko rūpesčiu buvo perduoti LR valstybei. Tuo tarpu – ,,Lietuvių sąjungos” archyvai, su pakeistomis narių tapatybėmis, konsulato diplomatinės vertės dovanomis ir finansiniais aukų banko įnašais – NE. Taigi, kur jie dabar yra?)

Jeigu kas nors pareikšdavo nesutikimą p. Jūratės sukurtai

propagandai ir staiga išlįsdavo gyva tikrenybė – ji greitai sumodavo

vieną propagandą uždengti kita. Štai „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011

m. gruodžio mėnesio laikraščio 2-me psl. redakcijos skelbiama

nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25-tame psl. lietuvė

išeivė dr. Joanna Pečiulionytė (-is), ŠLB-nės įkūrėja, savo straipsnyje

aiškiai pranešė: „…mes ŠLB-nę įkūrėme 1952 m. vasario 17 d.“.

(Ciuriche turėjusi garsią Vaikų psichiatrijos kliniką, medicinos mokslų daktarė Johanna

Pečiulionyte, prieškario Lietuvos Generolo Motiejaus Pečiulionio, KGB nukankinto ir

nužudyto, dukra, apie kurios veiklą rašo visi ŠLB archyvai, kad okupacijos metais ji vertė

ir platino Vakarų Europoje ,,Lietuvos kataiikų kroniką”, rėmė katalikų bažnyčios

politines/kultūrines idėjas, finansiškai rėmė J.Stasiulienės lietuviškų tautinių šokių ratelį…

Keliolika metų visa senoji karta girdėjo vienišos turtingos daktarės troškimą, kad po jos

mirties jos palikimas būtų padovanotas Vilniaus reabilitacinės klinikos Vaikų psichiatrijos

skyriui ir LR Katalikų akademijai, kaip ATMINIMO ŽENKLAS nužudytam Lietuvos

Generolui M. Pečiulioniui, tačiau, niekaa nežino, kam po mirties perduotas dr. J.

Pečiulionytės palikimas…)

Kas paneigs, kad PLB kultūros pirmininkė viską vykdė po KGB struktūrų

veikimo stogu, sėkmingai kurdama išradingus viražus, kai viena

archyvų manipuliacija pridengiama kita, o dar vis atkakli tiesos

gynėja, J. Survilaitė, KGB metodu, visam pasauliui apskelbiama po

insulto išprotėjo ir yra neadvati plinkai.

…Tikra politinės propagandos kulminacija visai LR valstybei iškilo

2017m., kai p. Jūratė Caspersen Šveicarijos teisininkams pakišo suklastotą ir

LR išeivijos instituto direktoriaus prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus

parašu patvirtintą, jokios ŠLB-nės istorinės politinės veiklos logikos

neatitinkantį 2014-12-03 RAŠTĄ.

Kodėl, visų džiaugsmui, LR Išeivijos instituto mokslinės bendradarbės

dr. Inos Vaisiūnaitės Emužienės atliktas reikšmingas darbas –

„OIKOS 2014 Nr. 2 (18) ir 139–140 puslapiuose įrašytas teisinis

ŠLB-nės įkūrimas, vienu mostu prof. E. Aleksandravičiaus 2014-12-

03 RAŠTE vėl atvirsta į p. Jūratės sukurtą melagieną , kodėl

unikalių archyų kopijų turinys neatitinka realybės, o lieka toli už LR

išeivijos instituto mokslininkų dr. E. Aleksandravičiaus ir dr. I.

Emužienės išeivijos archyvų suvokimo ribų???

Kodėl Tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos ir Šveicarijos

konfederacijos civilinio kodekso (ZGB) unikalus dokumentas:

“RechtlichesVereingründungsprozes in der Schweiz“, kuris

nurodo griežtą CH civilinio kodekso ZGB Art.54 įstatų privalomumą

LR išeivijos instituto prof. hab.m.dr. E. Aleksandravičius

vėl patvirtina tą pačią dešimt metų vedamą J.C. propagandą?

(Norintys savo akimis įsitikinti kiekvienu atveju gali kreiptis į 1999-2005metais buvusią

ŠLB-nės valdybos pirmininkę Janiną Survilaitę E.P. vjanina@bluewin.ch)

«Vokietijos leidyklos «RŪTA» redaktorė Angelė Daiva Digaitytė 2022-

11-07d. straipsnyje: „ APSIMELAVO”, primena, kaip svarbu apginti

lietuvių karo pabėgėlių IŠEIVIJOS veiklą nuo sovietinės propagandos

dėmių, kurias visame lietuviškame pasaulyje tebeskleidžia PLB-nės

valdyba su kultūros komisijos pirmininke. Redkolegija eilinį kartą

nusivylusi PLB-nės Konfliktų sprendimo Komisijos (pirmininkas advokatas

p. Mindaugas Jacinevičius) sprendimu dėl ŠLB įkūrimo datos teisinio fakto

iškraipymo ir pakiša Komisijai po nosimi 1950-08-20d. PROTOKOLĄ,

kuriame aiškiai lietuviškai parašyta:

„Ciuriche susirinkę lietuviai NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, O jos

narių teisės ir pareigos bus nustatytos bendruomenės

ĮSTATUOSE, kurie šiuo metu rengiami“… (,,Alpių lietuviai”, p. 169).

„Nelaikykite visus lietuvius kvailiais!“, protokolas skelbia, kad lietuvių

grupė 1950-08-20d. tik NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, – jau kelintą

kartą spaudoje patvirtinamas PLB-nės kultūros komisijos pirmininkės

skelbiamas suklastotas faktas. KODĖL mūsų protėvių – karo

pabėgėlių – kančiomis iškentėti vertybiniai reikšmingos veiklos faktai

tampa NIEKINIAIS!???” – klausia tautiškai nusiteikusi Redaktorė.

„Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“,- teigia dr. D.

Kuolys, 2022 spalio 25-ąją, Lietuvių chartijos (1949m.) Konstitucijos

sudarymo Jubiliejui. Tarptautinės konvencijos konstitucijos tikslai bei

pareigos ir šiandien turi būti privalomi kiekvienam emigrantui ir

kiekvienam LR diplomatui.”

Tą paliudija rašytojos J.Survilaitės knyga “Už tikėjimą, Tautą ir

Valstybę” (leidykla RŪTA, 2022, spalis, redaktorė Angelė Digaitytė.)

Ketvirtame knygos viršelyje knygos autorė rašo:

“… iš senųjų emigrantų mokiausi tikėjimo, meilės ir atsparumo, kaip

svetimame krašte nenutautėti. Dviejų kultūrų pažinimas, jų koreliavimo

vertinimas padalintoje Europoje senąją lietuvių išeivių kartą išmokė daug

naujų dalykų, kurių neturėjome progos pažinti už geležinės uždangos. Abi –

lietuviškoji ir šveicariškoji – kultūros senųjų išeivių dvasioje liko iki mirties

atsparios ir gyvybiškos. Dalykų, susjusių su žmogaus prigimtimi, niekas

negali sunaikinti, jie vis atgyja visa teisingumo gelme”.

Kaip lengva bus LR valstybei ateityje pasiekti TIESĄ – palikime

paskutiniam Lietuvos – Šveicarijos teisininkų nuosprendžiui, kuris

numatytas 2025-jų, viltingųjų metų eigoje Šveicarijos sostinėje

Berne.

Amžinas lietuviškas bendruomeninis jausmas.docJanina Survilaitė. Tėvynei reikia laisvės, o Tėvynės istorijai reikia

tiesos.

Lietuvos nuskriaustieji prašo išviešinti KGB sąrašus, ir aš kelintą

kartą vėl perskaitau Šveicarijos karo pabėgėlių lietuvių išsaugotus

archyvus.

Gyvenimą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, išeivija prisiminė,

kaip viltingą V. Kudirkos “Varpo” prisikėlimą. Aprašydama jų Tėvynės

netekties istorijas, jaučiausi, lyg skaptuoju 20-jo amžiaus Tėvynės

paminklą… Pokaryje juos priglaudusių helvetų gyvenimas spindėjo

neutralios Europos valstybės šiltais vaizdiniais: ramus, taikus, sotus ir

politiškai išmintingas, nes Vakarų Europa gerai suvokė sąvokas:

Garbė, Tėvynė, Valstybė, Asmenybė, Tauta, Pilietis, Tėvas, Motina,

Pareiga, Teisė… Išeivijos gyvenimas – aukojimasis savo Tautos

Laisvei, tautinės krikščioniškosios Tapatybės išsaugjimui,

glaudžiantis prie Dievo ir savo Tautos šaknų.

Mano kūrybai apie IŠEIVIJĄ pritarė visa, antrojo pasaulinio karo

atblokšta į Šveicariją, lietuvių elito karta, Jie nešė savo archyvinius dokumentus – fotografijas,

dienoraščius – pragyvento Viltingo Laiko dvasinį turtą, o aš

stengiausi įamžinti jų vardus. Sutinkant 50-ties metų Jubiliejų (2002m.),

perskaičiau jų pačių parašytą pranešimą, apie 1952-02-17d. ŠLB-nės

įkūrimą Vakarų Europos sudėtingame politinio virsmo sūkuryje.

Praėjus dvidešimčiai metų išeivių vardus skaitytojai sutinkaa mano

nuoširdžiai parašytose dokumentinėse ir beletristinėse knygose.

Tautos nelaimė, kad jos teisines šaknis, jos tarptautinės konvencijos

įstatymų pagrindu sukurta pirmoji pasaulyje oficiali organizacinė

politinė Bendruomenė (ŠLB), vis uždengiama nelegaliu 1950-08-20d.

protokolo liudijimu, t.y. buvo nelegali.

Kaip netikėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos kultūros komisijos pirmininkės p.Jūratės Caspersen sugalvota propaganda ir įrodyti, kad yra teisūs išeivijos

archyvai, jeigu niekas neskaitė ir neskaito pirminių archyvų variantų,

o kartoja tik J.Capersen sumanipuliuotą melagieną – senąjį režimo

,,tobulai” panaudojamą Kremliaus „modelį“…
…2025-jų pavasaris atėjo kasmetiniu žydinčių Alpių grožiu, viltingai

atnešdamas mums gyvą išeivijos Atminimą, ir tas pačias

nuoskaudas su klausimu: KODĖL? KOKIU TIKSLU?

KODĖL ŠLB-nės veiklos istoriją begėdiškai perrašinėja buvusi

sovietrežimo Vilniaus universiteto komjaunimo sekretorė, atgimus Lietuvai, tvirtai išlaikiusi

savo buvusią idėjinę socrežimo sampratą, netikėtai tapusi turtinga

milijoniere ir be jokio politinio patikrinimo filtro, lengvai atsisėdusi į

aukščiausią PLB-nės valdybos kultūros komisijos pirmininkės postą.

Ar todėl, kad ji porą dešimtmečių vyresnė už šimtatūkstantinį

dabartinių pasaulio lietuvių emigrantų pulką, kad įgijusi gerą

sovietrežimo veikėjų patirtį, nes pati dešimtmetį sovietinėje tėvynėje

išmoko skleisti sovietrežimo idėjas, kad leninizmo idėjų išauklėta

nuo vaikystės Pagėgių vaikų namuose, kad komunistų –

senelio ir tėvo ideologiniu supratimu, visada rėmė tvirtą režimo

propgandą, jog išeivija buvo yra ir bus tarybinės Lietuvos išdavikai,

priešai nacionalistai, užsienyje bendruomenes įkūrę, kaip nelegalias

gaujas, siekusias Lietuvoje nuversti gerąją, jos visą šeimą dosniai

globojusią, tarybų valdžią.

Štai, kodėl svarbiausia jos ideologinio darbo siekiamybė ir tęsiamybė