Juan Ignacio Fourment Kalvelis. LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija

Šių metų balandžio 23 dieną, LR Seimo Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu posėdžiavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Posėdžio metu buvo svarstomi du labai svarbūs ir aktualūs ne tik užsienio lietuviams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams klausimai – tai dėl internetinio balsavimo galimybių ir dėl konsulinių paslaugų gerinimo.

Atidarė posėdį ir jam pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas. Susirinkusius į posėdį pasveikino LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Savo kalboje Ž.Pavilionis pasidžiaugė, kad šis Seimas yra labai geranoriškas diasporai, įsiklausantis į komisijos keliamus  klausimus, linkęs bendradarbiauti su diaspora, su komisija. “Kuo daugiau jūs mums padėsite, būsite mūsų akys, vedliai, tuo bus geriau”,- teigė Žygimantas Pavilionis. Kartu pabrėžė, kad visada įsivaizdavo Lietuvą kaip diasporos valstybę, tačiau dar turime mokytis iš Izraelio, iš kitų šalų, bet yra įsitikinęs, kad judama teisinga linkme ir dirbant drauge bus nuveikta daug darbų.

Pirmai posėdžio daliai, kurioje buvo svarstomas internetinio balsavimo klausimas, pirmininkaujanti Seimo narė ir šios komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė priminė 2020 m. birželio 30 d.įsigaliojusį LR Seimo Rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris numatė internetinį balsavimą ir leido įgyvendintį jį 2020 metų vykusiuose LR Seimo rinkimuose, kartu akcentuodama, kad priėmus skubotai šį įstatymą ,deja, pati įstatyminė bazė nebuvo tobula ir techniškai įgyvendinti jį praėjusiuose rinkimuose buvo labai sudėtinga. Tačiau šis Seimas yra pasiryžęs dirbti, planuoja įstatymų pakeitimus, kad internetinis balsavimas būtų realiai įgyvendintas.

Pirmasis dėl internetinio balsavimo galimybės rinkimuose kalbėjo teisininkas, asmens duomenų apsaugos specialistas, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Gediminas Ramanauskas. Pradėjo savo kalbą Viljamo Folknerio citata “Negalėsite atrasti naujų horizontų, kol neišdrįsite palikti kranto”, taip drąsindamas įgyvendinti balsavimą internetu. G.Ramanauskas pabrėžė, kad Lietuva yra pažangi, skaitmeniška, moderni ir drąsi valstybė, bet kartu ne naivi. Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų organizacijos (ITU) Globalų kibernetinio saugumo indeksą, Lietuvoje jau įdiegta Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), t.y. vieninga valdžios teikiamų elektroninių paslaugų prieiga ir daug kitų priežasčių, kurios rodo jog Lietuva yra pajėgi įgyvendinti balsavimą internetu svarbiausiuose tautos klausimuose. G.Ramanauskas pateikė komisijos strateginius siūlymus dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 metais bus organizuojami net trys patys svarbiausi rinkimai, tai yra LR Prezidento, LR Seimo ir Europos parlamento ir tikėtinas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, Pasaulio lietuvių bendruomenė skatina diskutuoti jau šiandien dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo. G.Ramanauskas akcentavo, kad labai svarbu įgyvendinti galimybių studiją, ištestuoti, audituoti pilnai, kad  būtų užtikrintas saugumas, slaptumas, anonimiškumas balsuojant internetu. Taip pat pabrėžė, kad norisi laikyti tautą vieningą ir išplėsti balsavimo internetu taikymo galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, neapsiribojant pasaulio lietuvių apygarda, pabandyti įgyvendinti balsavimą internetu jau įskaitant savivaldos tarybų rinkimus. Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo ir skatina imtis neatidėliotinų priemonių pasiruošti ir įgyvendinti sąlygas balsavimo internetu, įskaitant teisės aktų pakeitimus, finansavimą, bei plačią visuomenės informavimo kampaniją. G.Ramanauskas pabrėžė, kad nesiūloma įvesti balsavimą internetu kaip vienintelį būdą balsuoti. Balsavimas internetu būtų fakultatyvus būdas, greta balsavimo paštu ir gyvo balsavimo.

Seimo narys ir šios komisijos narys Andrius Bagdonas iš esmės pritarė Gedimino Ramanausko išsakytai nuomonei, pastebėjimams, pateiktiems siūlymams. A.Bagdonas pridūrė, kad visos politinės partijos pasisakė už internetinį balsavimą. Pritarė Seimo narei Daliai Asanavičiūtei, kad praėjusios kadencijos Seimas per vėlai priėmė sprendimą, kuris leido užsienyje gyvenantiems lietuviams balsuoti internetiniu būdu,kad pritrūko laiko.Taip pat pritaria siūlymui internetinį balsavymą išbandyti savivaldos rinkimuose 2023 metais. A.Bagdonas pabrėžė, kad turi būti suteikta galimybė tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek užsienyje gyvenantiems rinkti Prezidentą, savo atstovus Seime, Europos parlamente patogesniu būdu, įtraukiant kuo daugiau piliečių į šį procesą.

Seimo darbo grupės rinkimų sistemos analizei atlikti reikalingų įstatymų projektams parengti vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad būtinas Rinkimų kodeksas, kurio šiuo metu nėra ir kurio buvimas panaikintų rinkimų įstatymų prieštaravimus Konstitucijai. A.Vyšniausko vadovaujama darbo grupė  š.m. rugsėjo 10 d. ruošiasi pateikti Seimo valdybai Rinkimų kodekso projektą, kurio pagrindai jau yra, nes ir ankstesnėse kadencijose šis kodeksas buvo rengtas, o dabartinė darbo grupė ji atnaujins, pagal tai kas bus išdiskutuota. A.Vyšniauskas užtikrino, kad šiame kodekse bus įdėtas internetinio balsavimo reglamentavimas. Darbo grupės vadovo manymu Rinkimų kodeksas bus priimtas geriausiu atveju š.m. Seimo rudens sesijoje, o tik tada bus galimi techniniai sprendimai. Be to, pabrėžė, po mėnesio pradės dirbti naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, kuriai teks pirmasis uždavinys kartu su kitomis institucijomis parengti internetinio balsavimo techninį sprendimą. Suprantant, kad internetinio balsavimo platformos vien sukūrimas ir minimalus testavimas  užtruktų ne mažiau nei  9 menesius, A.Vyšniauskas nemato net teorinės galimybės turėti internetinį balsavimą 2023 metų vasario ir kovo mėnesių sandūroje vykstančiuose savivaldos rinkimuose ir rekomenduoja susitelkti ir visą dėmesį orientuoti į 2024 metų LR Prezidento, LR Seimo, Europos parlamento rinkimus ir galimą refendumą dėl pilietybės ir būtent tuomet išbandyti internetinio balsavimo įrankius pasaulio lietuvių diasporos dalyje. Nors A.Vyšniauskas tiki gerais rezultatais, tačiau mato tris iššūkius. Vienas jų, tai kibernetinis saugumas. Vadovas pabrėžė, kad nuo pirmos dienos internetinio balsavimo sistema turi būti maksimalaus saugumo ir didžiausio pasitikėjimo sistema, kartu sakydamas, kad susitelkus tai įmanoma padaryti. Antroji problema A.Vyšniausko manymu tai asmenų, kurie dalyvauja rinkimuose, identifikavimas, nes ne visi užsienyje gyvenantys lietuviai turi prieigą prie Lietuvoje veikiančių sistemų. Pavyzdžiui, elektroninė bankininkystė yra populiariausias būdas prisijungti prie visų platformų, o jei žmogus pakankamai ilgai gyvena užsienyje, ją gauti Lietuvoje yra gana sunku. Tas pats ir su mobiliu parašu. Todėl A.Vyšniauskas pabrėžė, kad prisijungimas ir asmens identifikavimas reikalauja atskiro sprendimo, kad visi turėtų vienodas galimybes ir sąlygas prisijungti prie internetinio balsavimo platformos. Ir trečioji problema, kurią įžvelgia A.Vyšnisuskas tai balsų pirkimo galimybė, todėl, primindamas, kad tai pasikartojanti praktika, siūlo sugalvoti tokią sistemą, kuri užkirstų kelią šiai galimybei. Baigdamas A.Vyšniauskas akcentavo neabejojantis, kad teisinė bazė bus sutvarkyta, internetinis balsavimas bus įteisintas, kartu pabrėždamas, kad turi būti iškelti saugumo kriterijai, nes pasitikėjimas tokia sistema yra esminis dalykas.

Patirtimi apie Estijoje nuo 2005 metų veikiantį elektroninį balsavimą rinkimuose pasidalino šio posėdžio svečias, buvęs  informatikos mokytojas ir programuotojas, dabar Estijos Respublikos Parlamento narys, šio parlamento Finansų komiteto pirmininkas, Elektroninio balsavimo skaidrumo ir patikimumo pagalbos grupės narys, Estijos – Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Erki Savisaar. Kalbėdamas apie elektroninį balsavimą Estijoje pabrėžė , kad pagrindas yra tapatybės numeris, kurį kiekvienas asmuo Estijoje gavo 1989 metais. Elektroninė tapatybė buvo įgyvendinta 2002 metais, o 2005 metais vietos savivaldos rinkimuose pirmąkart išmėgintos elektroninio balsavimo galimybės.  E.Savisaar teigė, kad tuomet elektroniniu balsavimu pasinaudojo 1,9% visų balsuotojų, bet skaičius sparčiai augo ir dabar šia sistema naudojasi pusė visų rinkėjų. 2/3 estų teigia, kad elektroninis balsavimas ir pasitikėjimas juo yra labai svarbus. Šiuo metu elektroniniu balsavimu Estijoje naudojasi ir jauni, ir pagyvenę, ir eiliniai, ir išsilavinę ir E.Savisaar pabrėžė, kad turėjo praeiti trys rinkiminiai ciklai, kad šios sistemos vartotojai taptų įvairūs. E.Savisar kalbėdamas apie sistemos saugumą patarė, kad reikia eiti vienu žingsniu greičiau negu puolėjas, pabrėždamas, kad saugumas tai nėra būsena, tai yra procesas. Kiekvieniems rinkimams Estijoje yra parengiama nauja elektroninio balsavimo versija, naujos elektroninės tapatybės atpažinimo priemonės, naujos elektroninės paslaugos. Sudėtingiausia E.Savisaar nuomone, anonimiškumas ir saugumas ir tam turi būti naudojami įslaptinimo kodai.

Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė apžvelgusi komisijos veiksmus, bandant įgyvendinti 2020 m. birželio 30 priimtą Seimo rinkimų statymo pataisas, teigė kad siekiant tinkamai įgyvendinti elektroninį balsavimą ir didinti visuomenės pasitikėjimą, įstatyme turi būti patvirtintos priemonės, užtikrinančios balsavimo sistemos atskaitomybę ir patikimumą, kad jame turi būti reglamentuota atsakomybė už funkcionalumą, numatytas pakankamas laikas galimybių studijai, viešųjų pirkimų procedūroms, testavimui, sertifikavimui ir patikrai.Be to, pakankamai laiko prieš rinkimus būtina skirti rinkėjų švietimui.

Posėdyje kalbėjusio Vyriausios rinkimų komisijos atstovo, Seimo kancelarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus patarėjo Mindaugo Skačkausko nuomone būtų idealu, kad balsavimo internetu platforma leistų rinkėjams identifikuotis be asmens tapatybės kortelės, elektroninio parašo ar mobiliojo parašo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirminkė Dalia Henkė pabrėžė, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimas yra be galo svarbus ir pasiūlė testuoti šią sistemą pasaulio lietuvių apygardoje. Taip pat prašo įtraukti į naujai formuojamos Vyriausios rinkimų komisijos sudėtį  atstovą ar keletą  atstovų iš Pasaulio lietuvių bendruomenės. D.Henkė akcentavo, kad reikalinga kampanija supažindinant pasaulio lietuvių bendruomenę apie galimybę balsuoti internetu, užtikrinant žmones, kad tai saugi sistema.

Antroje posėdžio dalyje, pirmininkaujant šios komisijos pirmininkui Jonui Bružui buvo svarstomas klausimas dėl konsulinių paslaugų ir dokumentų svarbos.

Seimo narė  Dalia Asanavičiūtė, dėkodama Užsienio reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai, pasidžiaugė, kad Seime pavyko visiems susėsti prie bendro stalo ir spręsti užsienio lietuvių, negalinčių pandemijos atveju atnaujinti savo asmens dokumentų, klausimą. Visai nesenai Seime buvo patvirtintas asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo įstatymo pakeitimas, š.m. balandžio 16 d. abiejų ministrų pasirašyta tvarka leidžia, pandemijos atveju, užsakyti asmens dokumentus ir juos gauti. D.Asanavičiūtė pabrėžė, kad konsulinių paslaugų klausimas yra vienas aktualiausių šiuo metu.

Komisijos narys Rytis Virbalis pradėdamas savo kalbą dėl konsulinių paslaugų pabrėžė, kad šio posėdžio tikslas yra gauti informaciją  iš Užsienio reikalų ministerijos apie konsulinių paslaugų teikimą ir paskatinti konsulinių paslaugų skaitmenizavimą. Komisijos narys akcentavo, kadangi beveik visi pasaulio lietuviai daugiau ar mažiau naudojasi konsulinėmis paslaugomis, todėl labai svarbu žinoti kaip teikiamos konsulinės paslaugos, kas daroma ir planuojama daryti ir kaip organizuojamas konsulinių paslaugų teikimas. Be to, kadangi daug lietuvių užsienyje gyvena toli nuo ambasadų ar konsulatų, o konsulinių misijų būna nedaug, R.Virbalis domėjosi kokiais kriterijais vadovaujantis planuojamos konsulinės misijos, ar yra vieninga tvarka, ar yra pakankamas pareigūnų skaičius ir numatytos pakankamos lėšos jiems vykti į vietas, nes kol konsulinės paslaugos nėra skaitmenizuotos pakankamu mastu, konsulinės misijos yra labai svarbi paslaugų teikimo dalis. Komisijos narys taip pat pastebėjo, kad nors daugumoje atvejų jaučiamas   konsulinių įstaigų darbuotojų geranoriškumas, yra daug gražių pavyzdžių, tačiau tenka susidurti su atvejais kai neatsakoma į paklausimus, prašymus arba atsakoma labai formaliai, nors tokių atvejų yra nedaug. R.Virbalis pasidomėjo ir apie planuojamų naujų ambasadų ir konsulatų steigimą.

Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk teigė, kad Konsulinis departamentas atliko labai išsamią analizę, horizontaliai įvertindamas vias Lietuvos Respublikos ambasadas, darbo krūvius ir, kalbant apie konsulines paslaugas, buvo pastebėtas netolygus vaizdas, todėl planuojama daug dirbti, kad būtų subalansuota pati sistema, subalansuoti resursai ir nukreipti į tuos taškus, kur didžiausias poreikis. Apklausoje buvo įvertintos ir konsulinės paslaugos, kurių yra viso 20 ir visų valstybės administracinių paslaugų kontekste tai yra mažiau nei 2% visų administracinių paslaugų. I.Černiuk mano, kad visos valstybės paslaugos galėtų būti teikiamos iš centro lygiai kaip Lietuvos piliečiams gyvenantiems Lietuvoje, taip Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, jei užsienyje gyvenantys piliečiai galėtų save identifikuoti. Kanclerė įsitikinusi, kad didžiausia problema yra su užsienyje esančiųjų identifikacija. Kita problema, kuria įžvelgia kanlcerė tai žmonių nenoras naudotis skaitmenizuotomis paslaugomis. I.Černiuk akcentavo, jog analizė parodė, nors gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga yra skaitmenizuota 100%, tačiau konsuliniuose padaliniuose gauta 10 rūkstančių gyvų užklausimų suteikti šią paslaugą. Kanclerė teigė, kad konsulinių paslaugų skaitmenizavimo procesas turi būti  vykdomas lygiagrečiai su kitomis institucijomis – tai su Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos struktūromis.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas  savo pranešimą pradėjo pabrėždamas, kad konsulinės paslaugos  didžiąja dalimi yra atspindys valstybės teikiamų paslaugų. Tai yra, tai ką pilietis gali gauti Lietuvoje, tam tikrą dalį tų paslaugų gauna ambasadoje. Kalbant apie konsulinių paslaugų skaitmenizaciją, A.Bendinskas akcentavo, kad neužtektų skaitmenizuoti tik konsulines paslaugas, kurios sudaro tik 1,2% visų valstybės teikiamų admiistracinių paslaugų. Konsulinių paslaugų skaitmenizavimas turi būti lygiagretus valstybės teikiamų paslaugų skaitmenizavimui. Konsulinio departamento direktorius pabrėžė, kad būtinas naujas savęs identifikavimo elektroninėj erdvėj įrankis, nes mūsų tautiečiai užsienyje šiandien egzistuojančiais  įrankiais nesinaudoja, todėl, kad Lietuvos bankininkystę turi vienetai, lietuviško mobilaus operatoriaus telefonus turi vienetai, registrų centro elektronines korteles taip pat turi vienetai, asmens tapatybės korteles su 3 metus  galiojančiais  serifikatais turi tik dalis ir tik Europoje. A. Bendinsko nuomone valstybė turi sukurti vieną įrankį, kuris būtų naudojamas ir rinkimams ir paslaugų gavimui. Konsulinio departamento direktorius priminė, kad eilė valstybės teikiamų paslaugų šiai dienai yra suskaitmeninta, tačiau nesinaudojama, nes komunikacijos iš valstybės apie tai nebuvo, žmonės neinformuoti. Kalbėdamas apie LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiamas paslaugas ir jų oprimizavimą, A. Bendinskas akcentavo, kad Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos teikia 20 administracinių paslaugų, kurios įtrauktos į bendrą valstybės teikiamų paslaugų sąrašą. Taip pat, kad atsirado bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais dėl pasų –  šalia ambasados darbo praeitais metais atidaryti Pasų centrai Londone ir Edinburge, š.m.gegužės 10 bus atidarytas Pasų centras Mančesteryje. Be to, pandemijos laikotarpiu siekiant aptarnauti piliečius kokybiškai, pradėta bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju – Skambučių centrais. Ambasados Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir pati Užsienio reikalų ministerija yra nusipirkę paslaugą, kai skambinant į ambasadą Airijoje, atsiliepia Skambučių centras, kuris turi neribotas galimybes atsakyti, turi daug operatorių, kurie išmokyti ir tas techninis darbas, atsakant į paprastus klausimus, nuėmė krūvį nuo ambasados darbuotojų ir perkėlė į Lietuvą. Konsulinio departamento direktorius A Bendinskas taip pat pabrėžė, kad 2021  metais planuojamos 48 konsulinės misijos.

Posėdžio pabaigoje buvo priimta LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos rezoliucija “Dėl balsavimo internetu rinkimuose įgyvendinimo” ir LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos rezoliucija “Dėl konsulinių paslaugų teikimo”.

Kalvelis Argentina