JAUNIMO SVETAINĖ
Čikaga turtinga lietuviais, turtinga ir renginiais jiems – beveik kas svaitgalį suaugusiems, retai vaikams, kas nors vyksta. Daugiausia, žinoma, atvyksta svečių iš Lietuvos – estrados grandų ir eilinių, neretai pribūna ir šiaip ,,mergelių” iš ,,dangaus” ar kur kitur… Na, o vaikai dažniau pamaloninami savųjų ratelių, būrelių, grupių pasirodymais, neretai pasižyminčiais daugiau spalvinga atributika, nei meniniu lygiu.
Bet yra kaip yra – čia gyvenančių ir dirbančių sąlygos darbui su meno kolektyvais, grupėmis yra kiek kitokios nei Lietuvoje – daug ką lemia atstumai, piniginiai reikalai, pačių vadovų ,,meninis” lygis, išprusimas ir net supratimas kas yra lietuvybė ir kaip ji čia taip ilgai išeivijos buvo išlaikyta…
Mūsų gyvenamoje Amerikos dalyje balandis ir gegužė visada pilni netikėtų uraganų, neretai taifūnų, gausaus lietaus. Gal todėl, gal ir ne, pranašautojai jau seniai skelbė ateisiančią pasaulio pabaigą, būtent, šio pavasario pabaigoje. Bet, nepaisant visų prognozių, kad gegužės 21 dieną apie 5-6 val. vakaro įyks pasaulio pabaiga, išaušęs sekmadienis, t.y., gegužės 22-oji, buvo šiltas ir šviesus.
Tiesa, be nelaimių neapsieita – į pietus nuo Čikagos, Joplin mieste (Missouri valst.) praūžė baisus taifūnas ar uraganas (Monster Tornado), sugriovęs trečdalį miesto – per du tūkstančius gyvenamųjų namų. Daug žuvusių, dingusių be žinios. Išsiliejusios Misisipės potvynio padarinius pajautė net aštuonių valstijų gyventojai. Vanduo buvo pakilęs tiek aukštai, jog sumušė iki šiol žinomą rekordą – 48 pėdas.
Kaip puiku, kad nesupanikavo, nepatikėjo pranašais didelė dauguma Žemė gyvetojų – Gyvenimas nesustojo ir vyko tai, kas buvo numatyta iš anksto, kam nesukliudė viską siaubiantys įvykiai.
Taigi, sekmadienį, gegužės 22 dieną, Pasaulio lietuvių centro (Lemonte) Lietuvių fondo salėje vaikų estrados studija ,,Tu ir aš”, vadovaujama Loretos Karsokienės, pakvietė į gimtadienio – penkerių metų jubiliejaus koncertą.
Šaunu, kad pirmojoje koncerto dalyje vaikai pamatė Kauno lėlių teatriuko ,,Nykštukas” sutrumpintą spektakliuką ,,Kiaus, Miaus ir tetulė”, kurį režisavo, lėles jam sukūrė ir visus vaidmenis atliko Darius Armanavičius. Nors ir sutrumpintas, spektaklis įtraukė vaikus ir įsuko į įvykių eigą.
Bobulė iš spektaklio ,,Kiaus, Miaus ir Bobulė”
Lėlės Kiaus ir Miaus- pelė ir katinas
Gaila, kad dėl trumpinimo, vaikams neteko ,,padalyvauti” spektaklyje – juk katinui vejantis besislaptančią pelę, tereikėjo tik užklausti vaikų – ,,Kur?”, ir jų entuziazmui nebūtų ribų. Jie, tikiu, būtų aktyviausi tų gaudynių dalyviais. Juk čia gyvenantiems vaikams teatro, bendravimo tarp scenos ir žiūrovų tikrai trūksta.
Žiūrovai..
Po spektakliuko scenoje dainavo, judėjo muzikos ritmu, jau penketą metų veikiančios studijos ,,Tu ir aš” mergaitės (judesio mokytoja choreografė Birutė Kugaudienė). Dainavo mažosios – 4-6 metukų dainininkės ir vyresnelėsnės – 8-13 metų. Viską suruošusi ir sudirigavusi pati vadovė Loreta šį kartą pavirto pasakos ,,Pepė ilgakojinė” personažu.
Scenoje siautėjo šimtakojis…
Koncerte skambėjo daugiau lyrinio plano dainos. Gyvenant moderniame pasaulyje, kur kasmet vyksta labai aukšto lygio dainų kūrėjų, jų atlikėjų konkursai, koncertai, pastebi ir gali palyginti, kad lietuvių kompozitorių sukurtos dainelės išlaiko gana konservatyvų stilių – tarp posmų vyrauja ilgiausi pragrojimai, dainos netenka dinamikos. Žinoma, gal kiek kitokios naujesnės dainos, sukurtos tam ar kitam atlikėjui, nelabai prieinamos eilinių ansambliukų vadovams – mat dauguma jų dainuoja ,,akompanuojant” įrašams (maketai), o atlikėjai naujesnes dainas stengiasi šsaugoti savo repertuare kuo ilgiau ir nenori, kad jas dainuotų kiti. Be abejo, daug kas susiję ir su finansiniais reikalais.
Miniatiūra ,,Dailininkas” – Drugelis – Tomas Umbrasas, žiūrovė, Pepė – Loreta Karsokienė ir dailininkas – Darius Armanavičius
,,Pepė”- Loreta Karsokienė su marčia Greta ir vaikaičiu Vyčiu
Visumoje, koncertas pavyko gerai, nuotaika buvo puiki. Labai pagyvino, įnešė tam tikrų nuotaikos niuansų scenoje pasirodęs, tarsi cirko klounas, nors ir be nosies- bulvės, bet avintis raudonus Batuoto katino batus, pats Darius Armanavičius. Jis buvo ten, kur to metu jo reikėjo, o ,,Pepė”, išgirdusi kiek ,,nuvažiuojančius” į šoną vaikus, tuoj žaismingai gelbėdavo padėtį. Drugelio vaidmenį nuotaikingai atliko Tomas Umbrasas.
Finalas
Po koncerto – gėlės, tėvų padėka ir nedidelės vaišės. Na, o rėmėjai visus – ir dalyvius, ir žiūrovus gausiai pavaišino ledais ,,Dadu”.
Kaip visada, garsą ,,reguliavo” Kęstutis Laurinaitis.
Žiūrovų, vis tik, nebūta per daug. Net gal per mažai. Apmaudu, kai įdedama daug pastangų, neatsiranda daugiau norinčiųjų pamatyti ir pasidžiaugti kartu gražiu nedideliu, bet jubiliejiniu renginiu.
Loreta Karsokienė ir Darius Armanavičius
Gaila tų, kurie nesugalvojo, jog koncertas, ypač su lėlių teatriuku – puiki dovana ir gimtadienio, ir kitokia proga, neišnaudojo galimybės praturtinti savo vaikų meninę vaizduotę – juk renginys buvo ne kasdienis…
Po visų darbų – artėja ilgos vaikų vasaros atostogos. Gero oro, gerų įspūdžių tiems, kurie atostogauti vyksta į Tėvynę Lietuvą.
Kaip smagu, kad Žemė ir toliau sukasi ratu!