Hiutenfeldas, 2011 m. rugsėjo 23 d.: Rugsėjo 20-22 dienomis Vokietijoje, lietuviškoje Rennhofo pilyje vyko tarptautinė konferencija „Demokratijos link: efektyvi diasporos pagalba“ („Going democratic: effective support by the diaspora“) – sutrumpintai „Democracy and Diaspora“ – bendrai diskusijai bei patirties sklaidai subūrusi Lietuvos, Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos diasporų Vakarų Europoje lyderius ir intelektualus.
Reaguojant į Vidurio Rytų Europos regiono politinius įvykius ir tendencijas, pirmuoju tokio pobūdžio renginiu buvo siekiama įtraukti minėtų posovietinių valstybių diasporas į visuomeninį gyvenimą, pilietinės visuomenės kūrimą ir demokratinių vertybių sklaidą savo kilmės šalyse, šioms diasporoms perduodant lietuvių bendruomenių Vakarų Europoje patirtį. Konferenciją organizavo Europos lietuvių kultūros centras Vokietijoje (ELKC) bei Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Projektą rėmė LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa.
Konferencijoje dalyvavo lietuvių, baltarusių, moldovų bei ukrainiečių bendruomenių ir organizacijų lyderiai iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Estijos bei Vokietijos. Paskaitų, kūrybinių dirbtuvių bei apvalaus stalo diskusijų metu jie įgyjo žinių apie demokratiją ir jos sėkmingo veikimo mechanizmus, susipažino su kitų organizacijų taikomomis veiklos vykdymo bei plėtros galimybėmis, pasidalino istorine patirtimi bei aptarė konkrečias veiklas, kuriomis galima prisidėti prie demokratinių procesų pažangos bei pilietinių iniciatyvų kūrimo savo kilmės šalyse.
Konferenciją antradienio vakarą oficialiai atidarė bei susirinkusiuosius pasveikino Europos lietuvių kultūros centro direktorius Rimas Čuplinskas. Įvadinę paskaitą tema „Bežemių Tėvynės ilgesys. Egzilinės patirtys“ („Native realm of the homeless. Experiences in exile“) skaitė Kaune veikiančio Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius. Trečiadienį konferencijos programą paskaita „Kaip lietuviškasis liberalizmas gali padėti pavergtoms Rytų Europos tautoms“ („How Lithuanian liberalism can help the oppressed and lost peoples of Eastern Europe“) pradėjo JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, VDU Išeivijos studijų centro darbuotojas Mykolas Drunga. Baltarusijos diasporą Europoje ir jos veiklą konferencijos dalyviams pristatė Estijoje gyvenantis organizacijos „Naujasis Baltarusijos kelias“ („New Way for Belarus“) įkūrėjas ir vadovas, diasporos aktyvistas Pavel Marozau. Apie Moldovos situaciją, emigraciją ir jos funkciją prisidedant prie šalies demokratinimo procesų kalbėjo Prancūzijoje gyvenantis mokslininkas, aktyvus Prancūzijos moldovų bendruomenės narys dr. Dorin Dusciac. Ukrainos diasporos veiklą Didžiojoje Britanijoje pristatė Ukrainiečių instituto Londone direktorius Andy Hunder.
Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova – pokomunistinės Europos šalys, jungiamos bendro siekio įvesti arba skatinti demokratiją, tačiau šiame procese pasiekusius labai skirtingus etapus. Moldova ir Ukraina, nepriklausomybę kaip ir Lietuva atgavusios 1991 metais, tačiau šiame procese vystosi sunkiau ir yra purtomos įvairių politinių krizių. Baltarusija vis dar suspausta diktatūros gniaužtų ir tiek politiškai, tiek ekonomiškai stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių. „Nors kiekviena konferencijoje atstovaujamų šalių yra skirtingame bendro tikslo siekio etape, jų diasporos istorija ir patirtys visgi labai panašios. Atradę tiek daug paralelių, diasporos atstovai gali lengviau pasidalinti patirtimi, kitų patarimus efektyviau pritaikyti savo veikloje“ rytinės sesijos rezultatus komentavo ELKC direktorius Rimas Čuplinskas.
Trečiadienio popietė buvo skirta „gyvam“ jaunimo dialogui ir praktinėms užduotims, kurios turėtų tiesioginį ir efektyvų poveikį perspektyviai diasporos bendruomenių ir organizacijų veiklai. Kūrybinę dirbtuvę, apžvelgiančią demokratijos teoriją ir identifikuojančią netikėtus jos trūkumus surengė Europos humanitarinio universiteto Vilniuje prorektorius, politologas dr. Darius Udrys. Apie korupcijos paplitimą posovietinėse valstybėse bei jos žalą demokratinimo procesams kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergėjus Muravjovas. Skaidrios ir kokybiškos žiniasklaidos svarbą siekiant kurti demokratiniais pagrindais grįstą valstybę pristatė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė. Paskaitų bei kūrybinių dirbtuvių metu vyko aktyvios diskusijos, dalyviai vieni kitus supažindino su sėkmingomis patirtimis, pasidalino praktiniais pasiūlymais bei priėjo bendros išvados, jog tokie patirčių mainai pagilina kiekvienos šalies diasporos žinias, praplečia veiklos galimybes ir yra labai reikalingi. VDU Pasaulio lietuvių akademijos koordinatorė Vida Bagdonavičienė nagrinėjo diasporų ir tėvynės šalių bendrų veiksmų galimybes, interesų bendrumus ir skirtumus.
Šiuo metu Vakarų Europos valstybėse jau gyvena ir į jas kasmet dėl skirtingų priežasčių iš posovietinių šalių išvyksta didelis skaičius aktyvių žmonių. Jie kuria savo bendruomenes ir organizacijas, tačiau ne visi jų turi pakankamai patirties ir įgūdžių, kad veiksmingai pajėgtų išlaikyti aktyvius ryšius su savo tėvyne, prisidėti joje kuriant demokratines permainas, perduoti savo gebėjimus ir patirtis, įgytus vakaruose. „Visos šios šalys susiduria su didžiule masine emigracija ir kuria strategijas emigrantus įjungti į šalių gyvenimą. Manau, jog šalių ateitis didele dalimi priklausys būtent nuo jų veiklos ir kontakto su savo tėvyne. Džiaugiuosi, jog pavyko šiems aktyvistams sukurti unikalią platformą bendrai diskusijai bei patirties sklaidai, jog galime ugdyti aktyvius, kompetentingus ir operatyviai veikiančius atskirų šalių diasporų lyderius, kurie užsienyje artikuliuotų savo tėvynės interesus, vykdytų nacionalinį lobizmą, atstovautų šalies interesus užsienio žiniasklaidoje, keltų šalies įvaizdį, padėtų jai integruotis į Europą“ projekto svarbą vertina R. Čuplinskas.
Lietuvos diaspora Vakarų Europoje ilgus metus buvo ir yra itin aktyvi ir turi ilgametę bendradarbiavimo su tėvyne įvairiose srityse patirtį. Rennhofo pilis šio projekto vykdymui pasirinkta neatsitiktinai. Ši aplinka šalims-partnerėms suteikė galimybę gyvai susipažinti su ilgus metus sėkmingai vykdomomis veiklomis bei pasisemti patirties. Romuvos sodyba su Rennhofo pilimi, Vasario 16-osios gimnazija, Europos lietuvių kultūros centru, Lietuvių kultūros institutu bei Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinėmis yra faktinis ir simbolinis lietuvių židinys Vakarų Europoje. Vokietijos lietuvių bendruomenė – viena seniausių, stipriausių ir vieningiausių lietuvių bendruomenių Europoje. Lietuvos okupacijos metais Rennhofo pilis buvo tapusi neoficialia Lietuvos ambasada laisvame pasaulyje, čia buvo vykdoma aktyvi politinė ir švietėjiška veikla, kovojama už Lietuvos laivę; Lietuvai atgavus neprikausomybę, čia veikiančios organizacijos rūpinasi Lietuvos įvaizdžio kūrimu, šalies meno ir kultūros sklaida, tarptautinių projektų iniciavimu ir dvišalių santykių gerinimu, taip toliau sėkmingai prisidėdamos prie Lietuvos demokratijos stiprinimo ir tarptautinio tarpusavio supratimo.
Projekto organizatoriai ketina išleisti konferenciją lydinčią mokslinę publikaciją anglų kalba bei, įvertinę tokio pobūdžio forumo svarbą, panašius suvažiavimus rengti kasmet ir į juos įtraukti kuo daugiau įvairių šalių diasporos atstovų. Ilgainiui tikimasi renginių dalyvius suburti į Vidurio Rytų Europos šalių diasporų atstovų tinklą Vakarų Europoje, kuris taptų analitine migracinių procesų tyrimų kalve ir galėtų generuoti plačias regionui skirtas iniciatyvas, padedančias skleisti demokratines idėjas, akademinius mainus bei gerąją patirtį.
ELKC info