Mums rašo

Ir vėl negerai

Written by admin · 3 min read

–    Tai ir vėl neįtikom, – niūriai burbtelėjo keturkampis verzyla, nervingai maišydamas kortų kaladę.
–    Apie kokį įtikimą–patikimą dar  šneki? – kramtė lūpas storuliukas. – Taigi sugadinai visą planą! O tereikėjo išjungti, o ne nusukti kameras! O dabar – visa Lietuva girdi ir ne lakštingalos Laimutės gražius žodelius, o pareigūno ultimatumą vaikui ir tojo klyksmą!
–    Ir taip jau nebe pirmą kartą, –pratęsė mintį trečiasis, – anąkart nepataikė ir kontrolinį turėjo storulis pakartoti…
–    O ir šovė ne iš to didvyrio pūškos, o tik šalia numetė! – pyko storiuliukas, – taigi kulkų ekpertizė ir panaikino įtarimą… Vėl darbas perniek…

–    O prie Marių? – toliau pylė žibalą ant ugnies trečiasis. – Nors pirštų antspaudus ant ginklo reikėjo užspausti! Juk gulėjo gatavas ir nebuvo pavojus.
–    Tai ne, – pritarė storuliukas, – pirmas nuo pakrantės į tačką nukūrė…
–    Kažin, kodėl patys to nepadarėte? – piktinosi keturkampis, – tik aš ir aš visur kaip kupranugaris – ir vairuoju, ir „didvyrius“ ant kupros nešioju, ir šaudau, ir brakonierius gaudau…
–    Mes kaip auklės iš paskos turim vaikščioti ir tavo klaidas taisinėti? – piktinosi storulis, – mes gi savo darbo dalį kruopščiai vykdome. Kitaip ar kas mokėtų?
–    Ir riebias babkes į kišenę dedi, – užbaigė trečiasis.
–    Tai gal suraskite kitą bičą vietoj manęs, – pasiūlė keturkampis.
–    O tu kaip Žalimas nulėksi skųsti? – prisimerkęs pasiteiravo storulis, – O kuo tai baigėsi, juk žinai?
–    Mes turime būti kumštyje, kitaip mūsų nepasigailės, – aiškino trečiasis. – Žiūrėk, kur tik kuris nors žodeliu sąlygas keitė – iškart jį užvertė! Ir nėr stukačiaus.
–    Aha, stalininiai–geležiniai ir be išimčių, – citavo storuliukas, – nėr chebranto ir nėr bėdos – žabtai užsičiaupė.
–    Ir dar kokie žabtai?! – skaičiavo trečiasis, – ir „trečiojo asmens“ valstybėje padėjėjo, ir teisėjo, ir teisėjo sūnaitėlio, jau nekalbant apie recidyvisto striptizioršos ar į ekraną išlindusius sumautus liudininkus.
–    Aha, dar viena atsirado, – įsiterpė storulis, – kuri grožėjosi to „smirdančio sysalo“ apgamais… Dar viena į eilutę atsistojo, taigi, vėl bus darbelio, vėl bus šlamančių. O tu į pensiją?!
–    Pas mus nėra pensininkų, – aiškino trečiasis, – kaip ir nėra buvusių kagėbistų ar rezervistų. Mes visi esame ir visi „načeku“.
–    Lyg aš vienas daryčiau klaidas? – gynėsi keturkampis. – Anava, koks gudročius advokatas, ir tas net 3 kartus viename kadre susimovė! Ir paleidęs į eterį pokalbį su snargle – su aiškų aiškiausiu psichotropiniu nusišnekėjimu apie 8 rankas, ir kadras su plaukų šukavimu akivaizdžiai tamsiaplaukės galvos, kai snarglė blondinka, o sekančiam kadre močia šukuoja ilgus iki juosmens plaukus, kai snarglės tik iki pečių yra… O ką reiškia, kai advokatas, diplomuotas, bet prisipažįsta visai Lietuvai tiesiai į ekraną, kai treniravosi kaip išnešti snarglę iš namų!!! Tai juk pasiviešino išankstinio nusikaltimo planavimo stadiją, o įvykdymą irgi matė visa Lietuva…
–    Tu čia nesidangstyk advokatu – jis išsisuks ir nė plaukas nenukris jam nuo galvos, – spirgėjo storulis.
–    Tai, kad jau nuogai plikas, – įsiterpė keturkampis, – matyt, visgi tie jo plaukai krito, ir dažnokai…
–    Na, ne tau su ta plike reikia gulėti, – gesino ginčą trečiasis. Juo labiau, kad jau yra kompetentinga pagalba tas klaidas nutrinti…
–    Tu turi omeny tą internacionalinį desantą pas Miliūtę „Teisė žinoti“ laidoje? – pasitikslino storulis. – Tai man atrodo, kad jie padarė meškos paslaugą, ir dar kur – valstybinės Lietuvos televizijos ekrane iš keturių pašnekovų visi ne lietuviai?! Išeina, kad mažumos 100 procentų valdo mus?
–    Na, nepradėkite čia nacionalizmo dėstyti, – bandė užgniaužti naują ginčą trečiasis.
–    O tu nuimk visų dalyvių pavardžių sulietuvintas galūnes, – pasiūlė keturkampis, – ir pamatysi tą patį sovietinį internacionalą, tik šiandien nuskriaustą „mažumą“ vaizduojantį…
–    Pala, pala, – skaičiavo storulis, – Abramik, Melian, Selezniov, Nekraš… Aukrat, kaip tame „Aido“ laikrašty, kur buvo pasislėpę po svetimom pavardėm išryškinti ir visi biblijiniai – Dievo išrinktos tautos…
–    O ko tau tie žydai užkliuvo, – pasiteiravo trečiasis, – iš jų reikia mokytis, o ne šaipytis! Anava, Tiomkiną nuteistą mirti, bet pasigailėtą „iki gyvos galvos“, o jau išleido į laisvę, net 20 metelių nepasiilsėjus…
–    Bet Dekanidzę tai supylė? – tiešijosi storulis.
–    Kažin, – suabejojo keturkampis, – juk neveltui buvo atskridęs iš Izraelio lėktuvas su rabinais?
–    O tu ką, juos už barzdų čiupinėjai? – tyčiojosi storulis, – o gal kratą lėktuve padarei?
–    Nuplaukėm nuo temos, – sustabdė ginčą trečiasis, – mums reikia savo klaidas kruopščiai išnagrinėti, kad ateity jų išvengtume.  Bet, svarbiausiai – nesiardyti, o ginti vienas kitą, nes po vieną mus visus kaip viščiukus susmaigstys…
        O iš žydų – vertėtų pasimokyti. Juk net po rabinų skandalo su inkstų transplantacija, net po eugenikos saviems žydukams mirtino pritaikymo išaiškinimo, jiems nebuvo suorganizuotas Niurnbergo 2 procesas? Patylėjo metelius, o dabar ir vėl vykdo statybas palestiniečių žemėse, plėšia holokausto kompensacijas iš Lietuvos ir siundo mažumas ant mūsų vietoj padėkos! Va, čia tai pavyzdiniai viražai – pats muša, pats rėkia!!!
–    Tai gal pasisamdyk tą Tiomkiną vietoj manęs? – baigė ginčą keturkampis. – Turėsi 3 viename: ir pasislėpusį po svetima pavarde, ir specialistą, ir nenuskandinamą, klaidų nedarantį pagalbininką su Izraelio paramą?!!
–    Veltui šaipaisi, – padėjo tašką ginče trečiasis,  – 72 kagėbistų su Nachmanu Dušanskiu priešaky Izraeilis Lietuvai taip ir neatidavė. O antra Dievo tautos banga Lietuvoje – sorošinių skersvėjų per atvirus Lietuvos langus su 200 mln. parama, jau kyla, lipa ant statinės ir sovietiškai nuliberalizuotą vajų vykdo. Ir juokingiausia, kad prisidengdami tos snarglės gynyba. Akivaizdu, bet neįtikėtina.
–    Jo, tai tik mes pastumdėliai, užkampėliais ir tylutėliai, – pritarė storuliukas, – o va, toji „Dievo išrinkta tauta“ atvirai, tai už stalinizmą, tai už liberalizmą, tai už kompensacijas barzdas Briuselyje raunasi. Ir vis nekalta,vis nuskriausta. Net už rankos su inkstų transplantacija ir finansinėm machinacijom pagauta, bet nepasmerkta, o juo labiau nenuteista…
–    Jau pabaigėt? Gal norėtumėt sužinoti mums riebias babkes mokančiojo pavardę? – užraukė kalbas trečiasis.
–    Vyrai tylom dėliojo kortas, pakilę virš stalo, nunarinę akis, bet mintimis dar vis svarstydami užsakovų, mokėtojų ir aukų tarpusavio ryšį bei savo vaidmenį šioje neišbrendamoje pelkėje…