– Tai ir vėl neįtikom? – niūriai burbtelėjo keturkampis verzyla, nervingai maišydamas kortų kaladę.
– Apie kokį įtikimą – patikimą dar šneki, – kramtė lūpa storuliukas, – taigi sugadinai visą planą! O tereikėjo išjungti, ar girdi – išjungti, o ne nusukti kameras! O dabar – visa Lietuva girdi ir ne lakštingalos Laimutės gražius žodelius, o pareigūno ultimatumą vaikui ir to klyksmą!!!
– Ir taip jau nebe pirmą kartą- pratęsė mintį trečiasis, – anąkart nepataikei ir kontrolinį turėjo storulis pakartoti…
– O ir šovė ne iš to didvyrio „pūškos“, o tik šalia numetė! – pyko storuliukas, – taigi kulkų ekspertizė ir panaikino įtarimą…Vėl darbas per niek…
– O prie marių? – toliau pylė žibalą ant ugnies trečiasis, – na, nors pirštų antspaudus nuo rankos ang ginklo reikėjo užspausti, juk gulėjo anas gatavas ir nebuvo pavojaus…
– Tai ne, – pritarė storulis – pirmas nuo pakrantės į tačkę nukūrė…
– Kažin, kodėl patys to nepadarėte? – burbtelėjo keturkampis – tik aš ir aš visur kaip kupranugaris: ir vairuoju, ir diudvyrius ant kupros nešioju, ir šaudau, ir brakonierius gaudau…
– Ir riebias bapkes į kišenę dedi, – užbaigė trečiasis.
– O mes kaip auklės iš paskos turime vaikščioti ir dar kontroliuoti? Piktinosi storiuliukas? Mes gi savo darbo dalį kruopščiai vykdome, kitaip ar kas mokėtų? Tai gal susiraskite kitą bičą vietoj manęs… – pasiūlė keturkampis.
– O tu kaip Žalimas nulėksi skųsti? – prisimerkęs pasiteiravo storulis. – O kuo tai baigiasi , juk žinai?
– Mes turime būti kumštyje, kitaip ir mūsų nepagailės, – aiškino trečiasis. – Kur tik kuris nors žodeliu sąlygas keitė, iškart jį užvertė! Ir nėr stukačiaus.
– Aha, stalininiai-geležiniai ir be išimčių, – citavo storulis, – nėr chebranto ir nėr bėdos – žabtai užsičiaupė…
– Ir dar kokie žabtai?! – Skaičiao trečiasis – ir „trečio asmens“ valstybėje padėjėjo, ir teisėjo, ir teisėjo sūnaitėlio, jau nebekalbant apie recidyvisto striptizioršas ar į ekraną išlindusius sumautus liudininkus…
– Aha, dar viena atsirado, – įsiterpė storulis, – kuri grožėjosi to „smirdančio sysalo“ apgamais…Dar viena į eilutę atsistojo – taigi, vėl bus darbelio, vėl bus šlamančių. O tu ką – į pensiją?
– Pas mus nėra pensininkų – aiškino trečiasis, –kaip ir nėra buvusių kagėbistų ar buvusių rezervistų. Visi mes esame ir visi „na čeku“…
– Lyg aš vienas daryčiau klaidas? – gynėsi keturkampis. – Anava, koks gudročius advokatas ir tas net 3 kartus viename kadre susimovė! Ir paleidęs į eterį pokalbį su snargle su aiškų aiškiausiu psichotropiniu nusišnekėjimu apie 8 rankas ir kadrą su plaukų šukavimu, kai močia aiškiai pirmame plane šukuoja tamsią trumpaplaukę galvą, o sekančiame jie jau sviesūs ir ilgesni už pečius. O ką reiškia, kai advokatas, diplomuotas, bet prisipažįsta visai Lietuvai tiesiai į ekraną, kad treniravosi kaip paimti irišnešti snarglę iš namų!!! Tai juk pareiškimas apie nusikaltimo išankstinio planavimo stadiją, o įvykdymą visgi matė Lietuva visa…
– Tu čia nesidangstyk advokatu, – ir nei plaukas nenukris jam nuo galvos, – spirgėjo storulis.
– Tai kad jis jau nuogai plikas, – įsiterpė keturkampis, – matyt visgi tie jo plaukai krito, ir dažnokai…
– Na, ne tu su ta plike reikia gulėti, – gesino ginčą trečiasis. – Juo labiau, kad jau yra kompetentinga pagalba tas klaidas nutrinti…
– Tu turi omeny tą internacionalinį desantą pas Miliutę „Teisė žinoti“ laidoje? – pasitikslinon storulis. – Tai man atrodo, kad jie padarė meškos paslaugą ir dar kur – valstybinės Lietuvos televizijos ekrane iš 4 pašnekovš visi ne lietuviai?!! Kaip pirštu į akį išeina, kad mažumos 100 % valdo mus?!
– Na, nepradėk čia nacionalizmo dėstyti, – bandė užgniaužti naują ginčą trečiasis.
– O tu nuimk visų dalyvių pavardžių sulietuvintas galūnes, – pasiūlė keturkampis, – ir pamatysi tą patį sovietinį garsų internacionalą, tik šaindien nuskriaustą „mažumą“ vaizduojantį…
– Pala, pala, – skaičiavo storulis. – Abramik, Melian, Selezniov, Nekraš…Akurat, kaip tame Aido laikrašty, kur buvo pasislėpę po svetimom pavardėm išryškinti! Ir visi biblijiniai, dievo išrintos tautos…
– O ko tau tie žydai užkliuvo? – pasiteiravo trečiasis. – Iš jų reikia mokytis, o ne šaipytis! Anava, Tiomkiną nuteistą mirti, pasigailėtą „iki gyvos galvos“, o jau išleido į laisvę, net 20 metelių nepasiilsėjus…
– Bet Dekanidzę tai supylė? – tiešijosi storulis.
– Kažin, – suabejojo keturkampis, – juk ne veltui buvo atskridęs lėktuvas su rabinais?
– O tu ką, juos už barzdų čiupinėjai? – tyčiojosi storulis. – O gal kratą lėktuve padarei?
– Nuplaukėm nuo temos, – stabdė ginčą trečiasis, – mums reikia savo klaidas kruopščiai išnagrinėti, kad ateity jų išvengti, bet, svarbiausia, nesiardyti, o ginti vienas kitą, nes po vieną mus kaip viščiukus ant iešmo susmaigstys… O iš žydų – vertėtų pasimokyti, juk net po rabinų skandalo su Instų transplantacija, net po eugenikos saviems žydukams mirtino pritaikymo išaiškėjimo, jiems nebuvo suorganizuotas Niurnbergo 2 procesas?!Patylėjo metelius, o dabar ir vėl vykdo statybas palestiniečių žemėse, plėšia Holokausto kompensacijas iš Lietuvos ir siundo mažumas ant mūsų vietoj padėkos! Va, čia tai pavyzdiniai viražai – patys muša – patys rėkia!!!
– Tai gal pasisamdyk tą Tiomkiną vietoj manęs? – užbaigė ginčą keturkampis. – Turėsi 3 viename:ir pasislėpusį po svetima pavarde, ir specialistą, ir nenuskandinamą, klaidų nedarantį pagalbininką su Izraelio parama!
– Veltui šaipaisi – padėjo tašką ginče trečiasis, –72 kagėbistų su Nachmanu Dušanskiu priešaky Izraelis Lietuvai taip ir neatidavė? O antra dievo tautos banga, sorošinių skersvėjų per atvirus Lietuvos langus 200 milijonais paremta, jau kyla ir lipa ant bačkos ir sovietiškai nuliberalizuota vajų vykdo. Ir juokingiausia, kad prisidengdami tos snarglės gynyba?! Liberalai gina pedofilų auką… Akivaizdu, bet neštikėtina!
– Jo, tai tik mes pastumdėliai, užkampėliais ir tylutėliai, – pritarė storulis, – o va toji „dievo išrintoji“ atvirai –tai už stalinizmą, tai už liberalizmą, tai už kompensacijas barzdas Briusely raunasi… Ir vis nekalta, vis nuskriausta. Net už rannkos su inkstų trasplantacija ir finansinėm machinacijom pagauta, bet nepasmerkta, o juo labiau nenuteista…
– Jau pabaigėt? Gal norėtumėt žinoti mums riebias algas mokančiojo pavardę? – užraukė kalbas trečiasis.
Vyrai tylom dėliojo kortas, palinkę virš stalo, nunarinę akis, bet mintimis dar vis svarstydami užsakovų, mokėtojų ir aukų tarpusavio ryšį bei savo vaidmenį šioje neišbrendamoje pelkėje.