– Atrodo, ne tam paukšteliui nusukome sprandelį, – niūriai konstatavo keturkampis verzyla. – Taigi toje pederastų pekloje visą malūną suka sesulė-teisėja, o brolelis buvo tik kurjeriu…
– Jo, būtume nukepę teisėjukę ir reikalas būtų užsiraukęs, – pritarė storuliukas dalindamas kortas. – Su ja ir nagų tepti nebūtų reikėję, tik labiau pakirkinus ir nusiinfarktuotų pati…
– Žiūrėkit, kaip sklandžiai išėjo su liudininku, mačiusiu tikrą kontrolinio šūvio autorių? – antrino trečiasis, – ilsisi ramybėje drauge su infarktu ir niekas net jo neatsimena…
– Jo, jo, jo, – suspirgėjo storiukiukas,- o dėl tos snarglės ir vėl sukilo visos cyptdavatkės, o pagąsdinta 1 000 litų bauda kasdien – teisėjukė kaipmat apdergė Sabonį! Mat jam už namų nugriovimo sprendimo nevykdymą – niekas baudomis negrąsina, o už vaiką – iškart…
– Na, o teisėjos argumentą tuoj pat paantrino ta „kreivaakė“ TV, atradusi, kad net 17 000 teismų sprendimų anstoliai neįvykdė!!!
– Pala, pala – tai kiek baudų jie, žalčiai, nesurinko į biudžetą? – vėl suspirgėjo storuliukas, – jei už vieną dieną – 1 000 litų, tai per mėnesį – 30 000? O per metus – 360 000 litų!!! Tai kiek nesurinko už
17 000 neįvykdytų sprendimų?
– Tai būtų virš 6 milijardų, – niūriai konstatavo keturkampis verzyla. – Va čia tai šešėlis ir užtemdytas vėlėi teismų darbuotojų… Kai tuo tarpu babcę su krapais vijosi policininkė visą kvartalą! Maža to, dar ir užlenkė iki reanimacijos… Mat, krapų šešėlis už 1 litą daug svarbesnis nei teismo anstolių neišieškomos milijardinės baudos…
– Negali būti tiek milijardų, – suabejojo trečiasis,- čia gi premjeras iškart būtų „užveržęs diržą“ teismų antstoliams…
– Ajo? – pasišaipė storuliukas, – jis gi pats negrąžina dirbusiems pensininkams Konstitucinio priteistų pensijų, tai kaipgi baus savo „sabutylnikus“? Jie gi į vieną dūdą pučia – saugo elito turtus ir plėšia nuo ubagų skūrą…
– Betgi ir Prezidentė jau antrą kartą teisėjukei gelbėjimosi ratą pametėja, – skaičiuoja keturkampis,- tai per žiauriai, tai per jėgą – ir vis negalima…
– Žinia, blondinė blondinką gelbėja! – įvertino storuliukas, – ir išvis bemaž visa valdžia Lietuvoje bobų rankose, todėl ir toks alasas! Nemoka jos tyliai reikalų tvarkyti. Tai Seimo vyriausioji Sacharuką su Karaliumi tarkuoja, kol vieną išmetė. Tai finministrė dėl elitinio turto draskėsi, kol šį bei tą juoko dėlei apmokęstino. Žiūrėk, ir karo akademijoje ministrė „diedovščinos“ neiškasavojo, o kariūnai dezertyruoja net į užsienius…
– Neverk, neverk – ramino trečiasis, – padarė iš jų durnelius ir nutildė alasą… Va , kaip mums bus su ta snargle, jei teisėjukė jau svietui apskelbė, kad atiduoda mergiotę motušėi! O snarglė užraudos per visą gerklę, taigi sulig Prezidentės per jėgą jos neišsitysi iš trobos?
– Na ir sakyk tada, kad blondinkos durnos, – sugriežė dantimis ketrukampis, – nors ir atiduoda, bet nepaimsi. O šimtai cyptdavatkių akylai stebės ir klykiančios neleis išsivešti!
– Ir brunetė motušė įsitaisė neblogai, – pasišaipė storuliukas, – nereikia už butą, šilumą mokėti, nereikia duonai nugaros lenkti, ir dėl širdies ramumo turi 4 sakalėlius-arus, kurie ją pakaitomis guodžia…
– O kiek ji milijonų „nusišešėlino“ per tuos du apsaugos metus? – niūriai svarsto keturkampis, – juk areštinėje būtų buvę daug pigiau…
– Jo, jo, jo, – pritarė storuliukas, – ir prokuratūroje, ir teisme toks sprendimas buvo „sunokęs“, bet kažkieno geradarė ranka „atitolino šią taurę“ nuo motušės gerklės?!
– Na, koks tavo reikalas, kas ką ir kaip nusprendė? – susierzino trečiasis. – Tavo reikalas – įvykdyti, gauti atlygį ir tylėti. O tai nuo tokių svarstymų gali būti išviešintas kaip tas „įslaptintas liudininkas“, o po to ir „pakabintas“…
– O aš ką? Aš nieko… – nuleido balsą storuliukas. – Tik va tam piliečių pasipriešinimui reikia kažkaip pasiruošti. Juk neišvaikys visos gatvės policija, nors ir su vandens patranka apsiginklavusi… Tų piliečių pilni kiemai, skersgatviai, aikštės ir prospektai…
– Taigi tu neisi ten, – įsiterpė keturkampis, – ir į sprandą negausi, ko čia griaudiniesi? Mūsų darbas tylus, ne viešas ir garantuotas. Matei kiek ir kas mūsų pozicijas gina? Nuo universiteto dekano iki teisingumo ministro. Jei neišsiviešinsi kaip Žalimas, tai laimingai ir turtingai gyvensi, kupros nelenkdamas.
– O kas bus, kai šį Seimą perrinks ir nebeliks mūsų stogo? – toliau tikslinosi storuliukas. Tada kaipmat supakuos arba liksime bedarbiai…
– Tas Seimo stogas – tikrumoje tik pastogė. O stogo jokie rinkimai nenugriaus ir jokie piliečių pasipriešinimai nepasieks. Tu mažiau svarstyk, o daugiau daryk, – yra kam už tave sprendimus spręsti, – ramiai dėstė trečiasis. – Ir bendrai, daug žinosi – greit pasensi. Apsiramink, sakau. Geriau žiūrėk į kortas ir neprakišinėk…
– Na, nesakyk, – įsiterpė keturkampis, – anąkart, kai Seimo 36 liberalai parašė skundą konstituciniam, tai jų visų ir neišrinko…Buvo kas išviešino. Dabar prieš juos parašus padėjo virš 90 seimūnų – tikrai neįteisins „liberalios“ ženatvės…
– Įteisins-neįteisins…O tau ką, svarbu? Negi ir tu į pedus įsirašei? – paklausė storuliukas.
– Na, neįteisins šitas, įteisins kitas Seimas, – pertraukė trečiasis, – ko tu čia politikuoji? Tai ne tavo darbas…
– Betgi gręsia akivaizdi bedarbystė, – nesutiko keturkampis,- pažiūrėk, kaip išviešino mūsų užtarėjus žurnaliūgos? Ir su Miliūtės diplomo teisėtumu, ir su konstitucinio pirmininko „dvaselių“ psichopatine prigimtimi ir universiteto šeimynėlės „dekanidzine“ praeitimi…
– Na ir kas? – užkirto trečiasis. – Ar nors vienas išmestas iš posto? O gal manai, kad Seimas priims desovietizacijos įstatymą su tais 90 pasirašiusiųjų?! Čia gi tik priešrinkimis triukas, jie taip rengiasi savo „nukrizintą“ autoritetą pataisyti ir ant teisėjukės kupros bei tos snarglės raudos vėl rinkimus laimėti!
– Ne, ne, ne, – vėlei sučirškė storuliukas, – nieko tiems saulėlydžių-saulėtekių meistrams neišdegs! Algas tik prieš rinkimus žada padidinti. Ir tik 50 litų. O pasigrobtų pensijų iš dirbančiųjų taip iki šiolei ir negrąžino nuo 2000-ųjų…
– A, tie pensininkai per 12 metų jau seniai numirė, – suskaičiavo trečiasis – taigi už šį grieką niekas ir negrieš danties. Bet prieš rinkimus tėkštels kubiliokas ne 50, o visus 100 litų, ir suminkštės visų širdelės… Atsimenate, kaip tokį fintą AMB padarė – nurašė šildymo skolas?! Ir laimėjo rinkimus…Antrą kartą – dar gudriau: sumokėjo pensijas mėnesiu į priekį ir vėl laimėjo antrus rinkimus… Taip ir dabar bus. Na, nebus konservų daugumos, bet pagrindiniai šulai vistiek per sąrašus pateks Seiman…
– Žodžiu – darbelio turėsime, – nusiramino storuliukas.
– Tavo gyvenimui užteks – patvirtino trečiasis.
– Ir sočiam gyvenimui, – papildė keturkampis verzyla