Ar Vilniaus apygardos teisėjo Virginijaus Kairevičiaus demaršas padrąsins Advokatų garbės teismą išsivaduoti iš sovietinio sąstingio?
Turiu pagrindo manyti, kad ne visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai vadovaujasi teisės viršenybės principu. Po Lietuvos teismus nardančiam tūlam advokatui, ko gero, net nėra būtina išmanyti teisę. Pakanka turėti ryšius su naudingais žmonėmis ir 800 eurų sumą. Manau, kad 2018-02-20 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, pats to nenorėdamas, atskleidė Lietuvos advokatūrą kamuojančias piktžaizdes. Tai reiškia, kad dabar advokatų savivalda turi gerą akstiną atsikratyti sovietinio paveldo. Taip jau įvyko, kad advokatė Viktorija Čivilytė, 2017 metais pralaimėjusi šeimos bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, atsakovės vardu padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Minėto teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo Virginijaus Kairevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), teisėjos Rūtos Burdulienės ir teisėjos Rūtos Petkuvienės, 2018-02-20 dienos teismo sprendimu Nr.2A-389-392/2018 patenkino advokatės Viktorijos Čivilytės skundą 100 procentų ir visa apimtimi panaikino apylinkės teismo sprendimą. Teisėjas Virginijus Kairevičius advokatės klientei iš ieškovo priteisė 800 eurų, kuriuos atsakovė už suteiktas paslaugėles buvo sumokėjusi advokatei Viktorijai Čivilytei.
Panagrinėkime, kokiais ryšiais teisėjas Virginijus Kairevičius yra susijęs su Viktorija Čivilyte. Taip skaitytojas galės susidaryti vaizdą apie tai, kaip gimė Lietuvos Respublikos vardu priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Advokatės Viktorijos Čivilytės tėvas yra advokatas Juozas Čivilis, dirbantis advokatų kontoroje „Budvytis ir Čivilis“. Advokatas Edmundas Budvytis baigė Vilniaus universitetą 1980 metais, šiuo metu yra Lietuvos advokatūros tarybos narys, apie savo veiklą Sovietų okupacijos metais duomenų nepateikia. Advokatas Juozas Čivilis gimė 1949 metais, 1969-1979 metais buvo Sovietų Sąjungos prokuratūros raštvedys, stažuotojas, rajono prokuratūros tardytojas ir itin svarbių bylų tardytojas, kas įrodo jo darbą okupacinio režimo represinėse struktūrose. Neatmestina, kad abu advokatai galėjo būti ir SSSR komunistų partijos nariai.
Teisėjas Virginijus Kairevičius gimė 1961 metais, 1984-1985 dirbo Vilniaus rajono Vidaus reikalų skyriaus (milicijos?) tardytoju, kas reiškia, kad ir jis dirbo okupacinio režimo represinėje struktūroje. 1985–1989 metais Virginijus Kairevičius Sovietų Lietuvos liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute tarnavo darbo teisės mokymo laboratorijos vedėju. Manau, kad į šias pareigas jis galėjo būti paskirtas tik įstojęs į okupacinės Sovietų Sąjungos komunistų partiją.
Jungiančioji grandis yra teisėjo Virginijaus Kairevičiaus tėvas, Lietuvos nepriklausomybės medalininkas Jonas Kairevičius, gimęs 1940 metais, 1965 metais baigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą, 1963-1966 m. buvo Sovietų Lietuvos viešosios tvarkos apsaugos ministerijos tardymo valdybos tardytojas. Šiuo metu jis dirba Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo pirmininku. Jonas Kairevičius savo advokato karjerą pradėjo Sovietų okupacijos laikais 1966 metais, kai Lietuvos teritorijoje dirbantys advokatai privalėjo prisiekti ištikimybę komunistų partijai. Lemiantis faktas išdėstytoje istorijoje yra tas, kad minėtas Juozas Čivilis yra Advokatų garbės teismo pirmininko Jono Kairevičiaus pavaduotojas.
Manau, kad teisėjas Virginijus Kairevičius dėl interesų konflikto pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą teisėjo nešališkumo principą, kadangi nenusišalino nuo advokatės Viktorijos Čivilytės bylos Nr.2A-389-392/2018 nagrinėjimo. Šiame kontekste itin prieštaringai nuskambėjo faktai, kad Jonas Kairevičius skelbiasi esąs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, Juozo Lukšos-Daumanto fondo (JAV) koordinatorius Lietuvoje, JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo tarybos pirmininkas bei Lietuvos evangelikų-liuteronų bažnyčios sinodų pirmininkas.
2018-02-23 dieną elektroniniu paštu perdaviau teisėjui Virginijui Kairevičiui anketą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar Sovietų okupacijos metais jis (ir jo tėvai) buvo komunistų partijos nariai, ar bendradarbiavo su KGB struktūromis. Kaip reakcija į mano anketą po keleto valandų iš Vikipedijos buvo išimta didžioji dalis informacijos apie Jono Kairevičiaus veiklą Sovietų okupacijos laikais. Iš Vikipedijos buvo pašalinta ir informacija apie tai, kad Jono Kairevičiaus sūnus yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius.
Mano vertinimu, Sovietų Sąjungai tarnavusių teisininkų klanas vengia patekti į nepriklausomos žiniasklaidos akiratį ir šiandien jaučiasi labiau pažeidžiamas, negu visagalis, koks buvo KGB ir komunistų vykdyto lietuvių tautos genocido metais.
Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus