Konkrečios tuos kriterijus atitinkančios valstybės bus nustatytos įstatymu.
Tačiau, nors referendume žada dalyvauti du trečdaliai gyventojų, daugumai euroatlantiniai kriterijai yra visiška mistika. Kažkokia Europa, prilipdyta prie Atlanto vandenyno. O paprasčiau kalbant, kiekviena mama balsuodama galvos apie prieš dešimtmetį išvykusią ir grįžti jau neketinančią dukrą. Ir galvos sau mama – jei balsuosiu už dvigubą pilietybę, gal bus lengviau išvykusiems? Ir čia kažko skalsiau gaus. Ir užsieniuose jausis kaip vietiniai. Migruojantys lietuviai jau susidvejinę. Gyvena ir dirba ten, kur geresnės algos. Medicininių paslaugų atvažiuoja į Lietuvą, nes čia mažesnės kainos. Žodžiu, elgiasi kaip per akcijas prekybos centre. Kur pigiau, kur duoda daugiau, ten ir gyvena. Jei užsienyje vienišoms mamoms didesnės pašalpos, tai ir vaikų susilaukusios poros vestuvių nekelia. Lietuvis dvigubą pilietybę linkęs sutapatinti su dviguba lengvata. Todėl ir prasidėjusi kampanija primena dviejų sūrelių už vieno kainą reklamą.
Visuomenės apklausos skelbia, kad apie 13 proc. lietuvių visai neinformuoti. O jaunimas iki 25 metų beveik tuo referendumu nesidomi. Tad ko tikisi „valstiečiai“?
Įsitrauks į šalies valdymą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė atvirkščiai nei dalis piliečių pasidžiaugė, jog susidomėjimas referendumu yra didelis. Politikė mato ir sėkmingo referendumo naudą: „Visi prieš daug metų išvykusieji ir įgiję kitų valstybių pilietybę, dabar galės išlaikyti ir mūsų pilietybę. Palengvės grįžimas atgal. O Lietuvai padės išsaugoti savo piliečius“.
Tačiau kas trukdo lietuviui, tapusiam Švedijos piliečiu, ir dabar apsigyventi Lietuvoje. Negi lietuvišką švedą mes išvejame? „Niekas netrukdo, – sutinka A.Širinskienė, – bet yra dalykų, kurie išskirtinai siejami su pilietybe. Dvigubas pilietis jau galės dalyvauti valstybės valdyme.“
O kokia nauda iš tokio dalyvavimo, jei lietuvis, gyvenantis Londone, jau painiojasi, kas yra Lietuvos premjeras. Ir naktį pažadintas nepasakytų energetikos ministro pavardės. Toks žmogus valstybės valdyme, švelniai tariant, net pavojingas. Be to, negi žmogus, gyvenantis Čikagoje, dar papildomai mokės mokesčius ir Kupiškyje?
Bet A.Širinskienė vis vien neprarado stoiškos ramybės:
„Ir Lietuvoje yra žmonių, nežinančių ministrų pavardžių. Visos mažos valstybės akcentuoja savo piliečių išlaikymą. O mokesčių mokėjimas yra susijęs ne su pilietybe, bet darbo vietos buvimu. Jei Lietuvoje dirbs airis, tai čia ir mokesčius mokės. Daug dalykų, kurie kvestionuojama, nėra susiję su pilietybe.“
Tačiau vis vien netikiu, jog žmogus, kelis dešimtmečius pragyvenęs užsienyje, idealiai išmano mūsų šalyje vykstančius politinius procesus.
„Šitą retorinį klausimą adresuokit ne man, bet Valdui Adamkui, – nusijuokė A.Širinskienė, – aišku, aš tik juokauju.“ Bet tą ryšį galima palaikyti ir be paso. Holivudo žvaigždė Rūta Lee tik dabar gaus lietuvišką pasą, o ryšį su Lietuva palaiko turbūt jau 60 metų. Jei ne daugiau.
„Bet kaip dabar džiaugiasi. Socialiniuose tinkluose rašo, jog jaučiasi viena iš mūsų. Jausmas padeda lietuviškumą išlaikyti. Ne mes vieni pilietybės klausimą sprendžiame. Estai ir latviai kur kas anksčiau išsprendė.“
Aktualu ne visiems
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Klinikų sporto medicinos ir reabilitacijos gydytojo, Gedimino Tankevičiaus mama ir sesuo jau daug metų gyvena ir dirba Amerikoje. Gavusios JAV pilietybę, tačiau, anot G.Tamkevičiaus, išsaugojusios ir lietuviškus pasus.
„Asmeniškai mamai ir seseriai referendumas dėl dvigubos pilietybės nėra aktualus, – neslėpė G.Tamkevičius, – nes, kai vyko į Ameriką, papuolė į kitą laikotarpį, kai įstatymuose buvo tam tikros landos. Grįžti į Lietuvą nesiruošia, tačiau balsavimuose dalyvauja. Dažnai grįžta į Lietuvą. Ar man pakanka tik lietuviškos pilietybės? Aš, žinokite, apie tai visiškai negalvoju. Dirbu Lietuvoje savo darbą – ir viskas“.
Trys lietuvių rūšys
Visuomenės veikėjas Valdas Vižinis pripažino, kad kalba apie dvigubą pilietybę yra labai sudėtinga:
„Mano asmenine nuomone, dviguba pilietybė sukurs trijų rūšių lietuvius. Pirma rūšis – tie, kurie turi Lietuvos pilietybę ir gyvena Lietuvoje. Antra rūšis – gyvenantys Europos Sąjungos teritorijoje ir turintys Lietuvos pilietybę. O trečioji rūšis lietuvių – tie, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje, ne Europos Sąjungos valstybėse. Šita lietuvių rūšis neturės dvigubos pilietybės. Todėl trečios rūšies lietuviai yra teisiškai diskriminuojami.
Lietuviams, gyvenantiems Lietuvoje, kartu su pilietybe paliktos tik pareigos. Gyventi čia, dirbti, mokėti mokesčius, o globalaus pasaulio lietuviams, nors tas globalumas yra visiška nesąmonė, Lietuva suteikia žaidybinę pilietybę. Kad galėtų su ja žaisti. Pavyzdžiui, suteikia teisę dalyvauti valstybės valdyme, nors tai tik formali teisė. Nei jie dalyvaus, nei ką. Tai politiniai žaidimai, nes daug mūsiškių išvažiavo. Dabar valdantieji žaidžia jausmais žmonių, kurių artimieji išvykę į užsienius. Žaidžia čia likusių tėvų, senelių jausmais. Iš Lietuvos emigravo apie milijonas žmonių. Tai didžiulis skaičius, todėl „valstiečiai“ išnaudoja tuos jausmus politiškai. Dėl populiarumo. Išnaudoja žmonių jausmus nekreipdami dėmesio į pasekmes.“
Komentarai
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina sakė neturintis dvigubos pilietybės klausimu specifinės nuomonės, tačiau mąstė, jog nebūtų problemų, jei abi šalys, kurių būtume piliečiai, priklausytų NATO. Tačiau jei pilietybę galėtų gauti ir Rusijos piliečiai, tada galėtų kilti tam tikrų valstybės saugumo problemų.
„Daug valstybių praktikuoja dvigubas pilietybes. Esmė – kam moki mokesčius. Lietuvos atveju, jei pilietis čia mokės mokesčius, tai viskas gerai.“
Negi tikrai G.Grina mano, kad Lietuvos pilietis, gyvenantis JAV ir ten mokantis mokesčius, dar siųs savo mokesčius ir Lietuvai?
„Tada toks pilietis pažeis pagrindinę pilietybės taisyklę – mokėti mokesčius. Mokesčiai ir valstybės saugumas yra pagrindiniai klausimai. O visa kita – tik emocijos“, – atsakė buvęs VSD šefas.
Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Ališauskas:
„Manau, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės neduos tokio efekto, kokio tikimasi. Dviguba pilietybė – tai papildoma paskata abejingai žiūrėti į įsipareigojimus Lietuvai. Jei kita pilietybė suteikia naujų įsipareigojimų, Lietuvos pilietybė nueis į antrą planą, nes žmonės jaus didesnį įsipareigojimą tai šaliai, kurioje dabar gyvena ir dirba. Klausimas – ar žmonės nori išsaugoti pilietybę, ar gauti iš dviejų pilietybių papildomą naudą?
Norėti sau naudos yra žmonėms būdinga, bet ir praradusieji Lietuvos pilietybę išsaugo galimybę bendrauti ir dirbti su Lietuva įvairiausiose srityse. Gyvenant Europos Sąjungoje tai jau nėra esminis dalykas. Aišku, kai vyksta „Brexit“, žmonės turi priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Apsispręsti.“
