Ar dažnai susimąstome kokios iš tiesų nuostabios šventės, įžymios datos yra Vasario 16 –oji, Kovo 11-oji? Ką jos suteikė lietuvių tautai, Lietuvos valstybei?
Išeivijoje nuo seno rengiami minėjimai, koncertai turi nusistovėjusias taisykles – būtinai perskaitomi Nepriklausomybės paskelbimo ir jos atkūrimo Aktai, kas nors pakviečiamas pakalbėti, po to koncertas ir – traukiam broliukai namo.
Kai prieš kokį dešimtmetį Lemonto apylinkės pirmininkė Nijolė Nausėdienė pirmoji išeivijoje surengė Vasarios 16 -osios proga, kad ir nedidelį pokylį ir pakvietė atšvęsti džiaugsmingai – vyresnieji plūdo pykčiu – nedera! Šių metų ALT’o surengtame minėjime Jaunimo centre Čikagoje prelegentas prof. Stasys Goštautas pasidžiaugė, kad Bostone LB Vasario 16 –ąją paminėjo prie vaišių stalo… Džiaukimės – minimos datos ir yra tautos šventė, ypač kai Lietuva laisva jau dvi dešimtys metų…
Nuotr.(iš dešinės): I e. dr. Leonidas Ragas, renginio vedėja Dalia Sokienė, Alė Razmienė, dr. Antanas Razma – LF garbės pirmininkas, LR generalinė konsulė Skaistė Aniulienė.
Sekmadienį, vasario 21 d., Lietuvių Fondo salė Pasaulio Lietuvių centre buvo beveik pilna. Lemonto apylinkė, kartu su kitomis organizacijomis, sukvietė tautiečius paminėti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Akto 92-ąsias metines bei Nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios dvidešimtmetį.
Išeivijos atžalos Lija Kulytė Hoffman ir Mantas Kisielius (nuotr.) gražia lietuvių kalba perskaitė Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktus.
Pagrindiniu kalbėtoju kviestas Kalifornijos profesorius-emeritus Algirdas Avižienis (nuotr.) prisiminė Sąjūdžio judėjimo pradžią, su juo susijusį Vytauto Didžiojo unversiteto (VDU) Kaune atkūrimą (profesorius buvo pirmasis atkurtojo universiteto rektorius). Prof. A. Avižienis apie dešimt metų dalyvavo Kauno miesto gyvenime – buvo miesto Tarybos nariu. Pasidžiaugė, kad VDU įtrauktas į 18 Europos universitetų jungtį, tad lietuvių universiteto studentai- magistrantai turi galimybę studijuoti Europos sąjungos universitetuose. Profesorius įsitikinęs, kad kuo daugiau jaunimo pasimokys, pagyvens užsienyje, susipažins su laisvojo pasaulio mokslu, nuostatomis, sugrįžę į Lietuvą tikrai bus naudingi savo tėvynei. Taip Lietuva įgys didesnę tarptautinę patirtį. Prelegentas akcentavo ir pilietiškumą – jei Lietuvoje bus ugdomas pilietiškumas, tai Lietuva nenutautės, nepražus, juolab ji yra ES narė ir saugoma NATO karinių pajėgų.
Likus laiko nuo pranešimo prelegentas pasiūlė pateikti klausimus. Teko klausti – kodėl profesorius, kaip ir dr. Darius Kuolys (Lietuva) pastoviai ar net įkyriai kartoja viena ir tą patį – ,,pilietis”, ,, pilietiškumas”? Kodėl nebesigirdi: ,,tauta”, ,,tautiškumas”? Atsakydamas profesorius tarsi bandė užliūliuoti susirinkusiuosius, kurie gal ne per dažnai ar visai nesilanko Tėvynėje – viskas gerai – Lietuva labai lietuviška, visi kalba lietuviškai ir nutautėjimo pavojaus nėra… Keista išgirsti tokį tvirtinimą, kai Lietuvoje vis garsiau ir garsiau girdisi, būtent, rusų kalba. Pvz., mano gimtajame Kaune išgirsti rusiškai kalbant iki Nepriklausomybės atkūrimo, buvo labai reta. Vilniuje, kur gyvename Šeškinės mikrorajone, tuoj po 1990 metų Nepriklausomybės atkūrimo, rusai kaimynai, mūsų nuostabai, prabilo lietuviškai, aiškindami, kad jie mokėsi mokykloje ,,tos jūsų kalbos”. Deja, dabar Šeškinėje jau nuo ryto prie parduotuvės būriuojasi rusakalbiai alkoholikai, keikiasi visu balsu, o ir miesto centre tik ir skamba rusų kalba. Palangoje aidi rusiška muzika, Kaune beveik visi taksistai iš Baltarusijos, o Šalčininkuose ir Vilniaus rajone vyrauja kitos, ne lietuvių, kalbos. Mano įsitikinimu ,,piliečio” ir ,,pilietiškumo” sąvokos neburia tautos, neugdo tautiškumo, neskiepija patriotizmo. Tad lieku prie savo nuomonės – nelabai kam rūpi mūsų, lietuvių, kaip tautos išlikimas.
Kai praeitais metais prof. Vyt. Landsbergis lankėsi Lemonte, kur buvo surengtas susitikimas su juo, buvo svarstomas aštrus dvigubos pilietybės klausimas. Profesorius, matyt, nesitikėjo tokios susirinkusiųjų reakcijos – nesuteikdami dvigubos pilietybės visiems lietuvių kilmės žmonėms, jūs padedate skaldyti tautą. Dar keisčiau, kai į mano teiginį, kad LR Konstitucijoje įrašyta, jog ,,Lietuvos valstybės pagrindą sudaro tauta”, profesorius melancholiškai atsakė – ,,…bet neparašyta kokia tauta.” Nejaugi profesorių taip paveikė ES? Juk jokia paslaptis, kad daugelį dalykų dabar diriguoja iš kitos sąjungos, kuri irgi visas tautas, kaip anksčiau SSSR, bando suniveliuoti, užtempti ant vieno kurpaliaus? Gal dėl to gero atlyginimo pamirštama, kad ,,lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būti”? Juk deklaruojame, kad esame tautinė valstybė… Ar klystu?
Nuotr. (iš dešinės): Rimantas Griškelis – LF pirmininkas įteikė lituanistinių mokyklų vadovėms paramos čekius – Audronei Elvikienei (Lemonto Maironio m-kla), Žibutei Mačiulienei (Montessori mokyklėlė), Jūratei Liutkienei (Rasos m-kla) ir Egidijai Nefiodovienei (Pipirų ratelis).
Nepriklausomybės įtvirtinimas, jos atkūrimas – puikus įrodymas, kad nepriklausoma valstybė – pati didžiausia vertybė, kuri gali išsaugoti Tautos identitetą per kalbą, kultūrą. Atsiminkime Dionizą Pošką – tik kalba yra pati didžiausia Tautos vertybė. Kuria kalba kalbame Lietuvoje? Pagrindinė ir tuo pačiu valstybinė kalba – lietuvių. Tad ar dar kam nors gali kilti klausimas – kuri tauta sudaro valstybės pagrindą? Lietuvos respublikos Konstitucija prasideda žodžiais: ,,Lietuvių tauta – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę”.
Vasario 16 – oji (vėlia ir Kovo 11- oji) daugeliui mūsų, mūsų tėvams ar proseneliams – Lietuvos valstybės atkūrimo šventė, suteikusi galimybę atgimti lietuvių tautai.
Atvykusius pasitiko pučiamųjų orkestras ,,Gintaras“, vad. Vytautas Jurevičius (I e. pirmas iš kairės), dirigentas Pumputis (II e. pirmas iš kairės).
Nuotr. Čikagos lietuvių operos choras, dir. Jūratė Grabliauskienė, kartu su soliste Nida Grigalavičiūte atliko meninę dalį.
Pabaigai keli pastebėjimai – iškilmingą paminėjimą atidaręs 81 metų Lemonto LB pirmininkas Rimantas Dirvonis (nuotr.) klydo pristatydamas prelegentus, įvardindamas svarbių tarptautinių organizacijų pavadinimus (beje, ne pirmą kartą). Buvo nejauku girdėti, kai LR Generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė buvo pristatoma: ,,Sveikins Asta, ne – Aistė Aniulienė…”. Nejau nebėra kas pakeistų su atmintimi susipykusio pirmininko? Be abejo, tik ne buvę aktyvūs sovietinės valdžios kolaborantai – komunistai, kurie dabar veržte veržiasi vadovauti LB bendruomenėms. Kokias idėjas jie gali pasiūlyti? Nors kai kas iš išeivijos vadų galvoja, kad ekskomunistai dabar ,,nieko blogo nedaro”…
Per tokias reikšmingas šventes LB ir ALT’as renka įvairias aukas, nario mokesčius ir t.t. Kažin, ar ne laikas atsisakyti šios tradicijos ir aukas surinkti įprastai – paštu? Tiesa, kažkaip nei tos aukos, nei išlaidos neviešinamos, ataskaitos visuomenei nepateikiamos. Taigi, sukelia tam tikras, gal nereikalingas abejones.