Religija

Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read
Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija
Niniviečiai nusigręžė nuo piktojo kelio
Viešpaties žodis Jonai bylojo: „Kelkis! Nuvyk į Ninivę, tą didelį miestą, ir skelbk jam bausmę, kurią tau pranešiu“.
Jona atsikėlęs nuvyko Ninivėn, kaip Viešpats jam buvo paliepęs.
Ninivė Dievui buvo didelis miestas – trijų dienų apėjimo.
Jona pradėjo apeiti miestą vienos dienos kelione ir šaukė, sakydamas: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninivė bus sunaikinta!“
Niniviečiai Dievu patikėjo, paskelbė pasninką ir apsivilko maišais – nuo didžiausio iki mažiausio.Ir Dievas­ matė jų darbus, – kad jie nusigręžė nuo piktojo kelio, – ir Dievui pagailo daryti tą blogį, kuriuo jiems buvo grasinęs, ir jo nepadarė.

* * *
Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink,
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas.
Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
atsimink nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
Atmink mane dėlei savo gerumo,
nepamirški savo malonės!
Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius (Ps 24, 4–9).

* * *
Šio pasaulio pavidalas praeina

Sakau jums, broliai: laikas trumpas!
Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų,­ ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę.
Nes šio pasaulio pavidalas praeina (1 Kor 7, 29–31).

* * *
Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“­
Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš jus padarysiu žmonių žvejais“.
Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną taipogi valtyje betaisant tinklus. Tuoj pat jis pasišaukė ir juos.
Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį (Mk 1, 14–20).

* * *
Melsdamiesi už visus, kuriuos Kristus pasišaukė būti žmonių žvejais, prašykime – tesuteikia Dievas jų žodžiams galios, kad pasaulis išgirstų ir imtų atgailauti.
Dieve, gailestingas Tėve, duok, kad išganymo žinia pasiektų visus, gyvenančius toli nuo Dievo.
Melskimės ir už tautų vadovus ir žemės didžiūnus: teišgirsta jie dangaus Viešpaties įspėjimus.
Dėkodami už Jėzaus dovaną – malonę pažinti ir įtikėti Tėvo meilę, kuria Dievas mus myli, – kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, atgręžk į save mūsų širdis, kad priimtume kiekvieną Tavo žodį klusnia širdimi, pagydyk ligonius, paguosk sielvartaujančius, o mirusiesiems suteik malonę kuo greičiau dalyvauti dangaus šlovėje. Prašome per Kristų, mūsų Viešaptį. Amen.

.

* * *
Sigitas Tamkevičius. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija
3 eilinis sekmadienis

Evangelistas Morkus glaustai pasakoja apie Jėzaus tarnystės pradžią: „Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 14–15).

Jėzus kviečia tapti Dievo karalystės piliečiais. Kad jais taptume, reikia išpildyti dvi sąlygas: atsiversti ir priimti Jėzaus skelbiamą Gerąją Naujieną.
Ne visuomet yra lengva priimti Dievo kvietimą, nes mūsų širdyje Dievui gali pritrūkti vietos. Ko tik nepripildome savo širdies: aistrų, nepasotinamų troškimų daugiau turėti ir aukščiau už kitus iškilti. Dėl to mūsų širdys dažnai būna pavergtos blogio, ir jei tą blogį sąmoningai pasirenkame, tuomet nusikalstame – darome nuodėmę. Dabartinis žmogus linkęs žodį „nuodėmė“ išbraukti iš savo leksikos, tarsi jis neegzistuotų. Jei nesuvokiame, kas yra nuodėmė, nesuvoksime, kad reikalingas ir atsivertimas.

Jėzus kviečia: „Atsiverskite!“, o tai reiškia – išmeskite iš savęs nuodėmę ir visa, kas gali kliudyti priimti ir pamilti Dievą – žengti į Jo karalystę. Rimtas atsivertimas visuomet prasideda nuo mąstymo pakeitimo. Mes privalome skirti gėrį nuo blogio, šviesą nuo tamsos, ir visuomet, nors tai būtų nelengva, apsispręsti tik už gėrį. Tačiau esame linkę daryti kompromisus: norėtume priimti Dievą, bet drauge pasilikti sau bent kai kurias nuodėmes, su kuriomis esame susidraugavę, nes jose matome tariamą savo laimę. Nuodėmė yra kaip narkotikas – kliudo blaiviai vertinti padėtį.

Reikia nuolankumo nusileisti iš įsivaizduojamos didybės ir pamatyti savo sielos skurdą, kurį sukuria nuodėmė. Toks nuolankumas yra didelė Dievo malonė, kurią reikia išmelsti. Todėl kai kuriuos savo maldos prašymus, kaip antai sveikatos, pasisekimo, labai gera pakeisti į prašymus nuolankumo bei drąsos eiti Evangelijos keliu.

Stokodami drąsos bei nuolankumo, žmonės kartais metų metais atidėlioja susitaikinimą su Dievu. Susitaikome su Dievu, pasinaudodami Jėzaus paliktu Sutaikinimo sakramentu. Jėzus davė savo mokiniams galią Dievo vardu atleisti nuodėmes ir tokiu būdu sutaikinti juos su Dievu. Po prisikėlimo iš numirusiųjų pasirodęs mokiniams Jėzus kalbėjo: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

Dievo karalystės šerdis yra Evangelija, skelbianti, kad didžiausias mūsų turtas yra Dievas, ir jį galima pasiekti einant meilės keliu. Kas apsisprendžia priimti Dievo karalystę, turi aiškiai apsispręsti už meilę. Tikra meilė nėra pigus sentimentas, bet apsisprendimas Dievą matyti kiekviename žmoguje, ypač tame, kuris reikalingas mūsų pasitarnavimo.

Kristus kvietė ne tik atsiversti, bet ir priimti Evangeliją. Reikia priimti ne Evangelijos raidę, bet jos esmę. Priimti Evangeliją – tai ryžtis gyventi ne pagal savo susikurtas tiesas, bet pagal tai, ką skelbė Jėzus Kristus, ir visų pirma – gyventi tiesoje ir meilėje. Dėl to turime gerai įsidėmėti apaštalo Jono žodžius: „Mes iš to pažinome meilę, kad Jėzus už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius. Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3,16. 18).

Priėmę Evangeliją, turime įsiklausyti į savo sąžinės balsą ir jam paklusti net ir tuomet, kai iš to nėra nei naudos, nei malonumo. Priėmus Evangeliją tenka atsisakyti savo egoizmo ir pastebėti žmones, kurie laukia mūsų meilės bei gailestingumo. Šiuo metu, kai Lietuvoje yra tiek daug susiskaldymo ir susipriešinimo, Evangelija kviečia mus būti meilės, gailestingumo ir atlaidumo apaštalais.

Nei tiesos, nei meilės neįmanoma įpiršti prievarta. Dievas pažįsta žmogaus laisvės troškimą, todėl Jėzus ne įsako, o tik kviečia: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat!“ Priimkite ją!

Kardinolas Sigitas

tiesos.lt