2014 m. sausio 19 d.(sekmadienį) 10 val., Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) neparapinėje bažnyčioje (Benediktinių g. 8), Šventos Mišios už a.a. kunigą Algimantą Keiną, pirmosioms mirties metinėms paminėti. Prašome pagal galimybes dalyvauti.
2013 m. sausio 16d. mirė Lietuvos kunigas Algimantas Keina. Kunigas 1977-1987 m. dalyvavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje, teikė medžiagą Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai ir ją platino. Dėl dalyvavimo pogrindinėje veikloje sovietinio saugumo buvo persekiotas, du kartus areštuotas. Pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis.
Algimantas Keina (g. 1937 m. vasario 21 d. Moliakalnyje, Daugėliškio valsčiuje. Mirė 2013 m. sausio 16 d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis.
1962 m. baigęs Kauno kunigų seminariją įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Naująją Vilnią. 1963 m. Reškutėnų, 1964 m. Ignalinos raj. Paringio, nuo 1967 m. Valkininkų parapijų klebonas, nuo 1991 m. Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Vilniuje, nuo 1994 m. Kauno karmelitų bažnyčios, nuo 1999 m. Kavarsko, nuo 2002 m. Uliūnų parapijos klebonas.
Kunigo rūpesčiu suremontuota ir restauruota Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.
Kunigas Algimantas Keina – katalikiško-tautinio sąjūdžio aktyvus narys dar nuo Lietuvos okupacijos laikų. Jis priklausė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, skatino lietuvius mylėti Dievą ir tėvynę tada, kai komunistas kolchozo pirmininkas A. Giedraitis tempdavo ėriškiečių kumpius, dešras ir skilandžius savo šeimininkams Maskvoje. Ir nepriklausomybės metais komunistai nesiliauja keršiję kun. A. Keinai (kaip ir monsinjorui Alfonsui Svarinskui) už principingą patriotinę laikyseną. Teko girdėti įdomius, verčiančius susimąstyti A. Keinos pamokslus tuo metu, kai jis buvo Kauno Šv.Kryžiaus (Karmelitų) parapijos klebonas. Jis kalbėdavo tiesiai: niekšus vadindavo niekšais, dorus politikus – dorais. A.Brazauską kunigas A.Keina vadino rusų okupantų sukurtos išdavikų partijos pirmuoju sekretoriumi, o Vytautą Landsbergį – pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu. Kun A. Keina vienintelis iš Kauno kunigų aukodavo šv.Mišias Ramybės parke (buvusiose miesto kapinėse) už žuvusius 1941 m. birželio 23-26 dienų sukilėlius, kovojusius su ruskių okupantais.
Be abejonės, Maskvos pakalikus, šiandien įsitaisiusius visuose Lietuvos valdžios postuose, tokia kun. A. Keinos patriotiška veikla labai siutina. Kunigas A.Keina mėtomas iš parapijos į parapiją. Įdomiausia, kad pagal tą patį scenarijų. Principingas A.Keina atsisako laidoti kokį karingąjį bedievį, niekada Bažnyčios nelankiusį, po to pasipila skundai Kauno arkivyskupijos kurijai, koks kun. A.Keina nejautrus, nešiuolaikiškas, nedvasingas, nekiša Dievo kūno į bet kurią pražiotą burną…
Skandalistas – ne kunigas A. Keina. Didžiausias skandalas tai, kad Ėriškių kolchozininkai net ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 17 metų gyveno panašiai, kaip A.Lukašenkos valdomi baltarusiai.
Pagarbiai
Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė
Julija Iskevičienė
tel.8610213614