Religija

Ir tarė jam „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“. (Lk 17,19)

Written by admin · 1 min read

  Spalio mėnesio vidurio sekmadienio tema – dėkingumas arba atvirkščiai – nedėkingumas. Evangelijoje  dešimt Jėzaus sutiktų raupsuotų vyrų, pagijusių vien Jėzaus žodžio, meilės ir gailestingumo jėgos dėka. Tačiau iš jų tik vienas svetimtautis suvokė pareigą sugrįžti ir padėkoti Jėzui.

 

Gali būti, kad nedėkingumas, kaip niekas kitas, griauna ir žmonių darnius bendrabūvio santykius tiek šeimoje, tiek visuomenės gyvenime. Ar esame atidūs vienas kitam?
Kartą vienas išminčius pasakė, kad tie, kurie maldoje vis prašo ir prašo malonių iš Dievo, jie nieko negaus, kol nesuvoks padėkoti už tai, ką jau turi seniai.
Švento Rašto tyrinėtojai mano, kad Biblijoje minimi raupsų atvejai retai atitikdavo tikrą raupsų ligos pasireiškimą. Tai būdavo daugiausia odos susirgimai, kaip įvairių grybelių sukeliamos odos ligos, žvynelinė, leukoderma (pigmentacijos pranykimas tam tikroje odos vietoje) ir kitos odos ligos. Tačiau tai jokiu būdu nesumažina Jėzaus padarytų stebuklų reikšmės. Nes, kas serga šiomis ligomis, net ir šiandien nežino visų atsakymų, kaip pagyti ir ištrūkti iš šių klastingų ligų gniaužtų.
Kartą į vieną bažnyčią pas kleboną atėjo tėvas ir motina, kurių sūnus žuvo kare. Tokie nutikimai – nėra naujiena ir mums, tik prisiminkime prieš keletą savaičių pasitiktus žuvusio Lietuvos muitininko palaikus iš taikos palaikymo misijos… Taigi, atėjęs tėvas su motina pas kleboną pareiškė, kad norėtų parapijai padaryti piniginę auką, kaip atminimą jų žuvusiam sūnui. Klebonas, nuliūdęs dėl sūnaus netekties, nuoširdžiai paklausė, ar apie šią jų auką būtų galima pranešti parapijai. Abu tėvai su tuo sutiko. Artimiausią sekmadienį apie tai buvo pranešta parapijos bendruomenei. Po mišių viena šeima grįždama namo kalbėjo apie išgirstą naujieną. Šeimos tėvas ir sako: „O kodėl ir mes negalėtume padaryti auką dėl mūsų sūnaus?“ Čia jo žmona tuoj pat atsakė: „Bet juk mūsų sūnus nežuvo jokiame kariniame konflikte. Juk jis gyvas!“ Čia vyras tuoj atsiliepė: „Aš kaip tik apie tai ir galvoju. Juk tai yra dar didesnė priežastis padėkoti Dievui už sūnų…“
 Ar visada suvokiame, kiek jau daug esame gavę iš Dievo Kūrėjo? Ar mokame dėkoti už Jo dovanas?