Religija

“Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį” (Lk 5,11)

Written by admin · 1 min read

Žuvų valksmo sekmadienio Evangelijoje atsiveria dieviško gailestingumo žmogui tiesa: Dievas nėra abejingas žmogaus medžiaginiams rūpesčiams – Jis ieško silpno žmogaus. Iš ko galime atskirti, kad žmogus yra Dievo siųstas, arba ne?

Pirmiausia žmogus gerai jaučia ir suvokia savo žmogiškuosius trūkumus, nuodėmingumą. To geriausias pavyzdys sekmadienio Evangelijoje – šv. Petras. Susidūręs su Jėzaus padarytu stebuklu, kai žvejai bergžiai visą dieną traukė tuščius tinklus, o Jėzui paliepus: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.“( Lk 5, 4) – valtys buvo kupinos žuvų.

Petras puolė Jėzui į kojas sakydamas: ” Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!” (Lk 5, 8).  Universitetai, mokslo šventovės ieško ir renkasi geriausius. O Dievas ieško ir šaukia kiekvieną iš mūsų. Klausimas, kodėl vienų gyvenimo kelias labiau vingiuotas ir duobėtas, o kitų mažiau? Atsakymas mumyse, kaip atsiliepiame į Dievo kvietimą savo gyvenimą pašvęsti Jo tiesai ir Jo sekimui.
Kartą velnias atidarė parduotuvę. Tarp pačių brangiausių prekių buvo pastebėti išgąstis ir baimė. Sužavėtas pirkėjas plačiu prekių asortimentu, bet nemaloniai nustebintas aukšta išgąsčio ir baimės kaina pasiteiravo velnio, kodėl toks didelis kainų skirtumas. Velnias atsakė: “Visai paprasta. Išgąstis ir baimė – tai mano mėgstamiausia prekė”…
Šio sekmadienio Evangelijoje mokiniai pajutę savo žmogišką silpnumą ir nuodėmingumą žuvų valksmo stebuklo akivaizdoje yra lyg surakinami išgąsčio ir baimės. Tačiau mylintis Jėzaus padrąsinimas atrakina žmoguje gyvą dvasią, suteikia jėgų atsistoti ir su Dievo malone leistis naujai į gyvenimą.
Drąsos gyventi Evangelija ir liudyti Kristų traukiant kiekvienam savo gyvenimo tinklus.

Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija