Gavėnios kelionė su Jėzumi prasideda pasakojimu apie Jėzaus gundymą. Vienose Evangelijose šis pasakojimas yra pateikiamas išsamiau, o, tuo tarpu, Evangelistas Morkus pamini gundymo metu šalia Jėzaus buvus tik žvėrių ir angelų draugiją. Keturiasdešimties dienų šėtono gundyme pasakojama apie daugybę išbandymų. Jėzus visas keturiasdešimt dienų nesutiko jokio žmogaus. Su juo buvo tikėjimas ir malda.
Atrodo, gundymo fenomenas neaplenkia nei vieno šios žemės žmogaus ir nesvarbu, kokio tikėjimo ar religijos atstovas jis būtų. Galima gundymą lengvai atpažinti ir jį suvokti, o kartais įvykęs gundymas suvokiamas tik iš vaisių ir piktosios dvasios darbų. Tada ir paaiškėja, ar išlaikytas tam tikras gyvenimo egzaminas, ar ne.
Anot Bažnyčios Tėvų, gundymo arba žmogaus išbandymo, patikrinimo vaisiai yra šie: patikrinama žmogaus dvasinė branda, auginamos dvasinės jėgos prieš piktojo žabangas, piktoji dvasia kaskart įsitikina mūsų apsisprendimu – gyventi pagal Dievo mokymą, ir, galop, mes patys vis labiau suvokiame ir įvertiname Dievo malonės svarbą mūsų minčių, maldų ir veiksmų darnoje.
Tačiau bet koks gundymas, žmogaus išbandymas nėra savaime tik savitikslis. Arba pakyli, arba grįžti atgalios prie neparuoštų gyvenimo pamokų.
Evangelistas Morkus Jėzaus praleistas keturiasdešimt dienų dykumoje glaudžiai sieja su Evangelijos skelbimo pradžia. „Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ ( Mk 1, 14-15).
Gavėnios metas – tai brandaus tikėjimo kelionė svarstant pačius giliausius gyvenimo prasmės klausimus. Ar kasdienybės triukšme ir skubėjime rasime laiko sau ir savo sielai?