Religija

“Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui (Jn 12, 25)

Written by admin · 56 sec read

Gilinantis į Gavėnios meto apmąstymus dažnai kyla klausimas, kodėl šiuo laikotarpiu kalbama apie kryžiaus kančios ir aukos dvasinę prasmę žmogaus gyvenime? Tuo tarpu, šiandienis pasaulis siūlo mums lengvus bei plačius gyvenimo kelius. Skatina pirmiausia paisyti savo asmeninių reikalų ir naudos, eiti lengviausiu – malonumų ir įgeidžių tenkinimo keliu…

Visiška priešingybė Jėzaus mokymas – sąmoningai priimti savo gyvenimo kryžių, su meile ir atsakomybe vykdyti krikščioniškas pareigas bei įsipareigojimus.  Yra pastebėta, kad laimingiausi yra pagyvenusio amžiaus žmonės, nustoję tikėti ir laukti lengvų stebuklų asmeniniame gyvenime, atsikratę tuščių vilčių ir laukimų jie priima kiekvieną gyvenimo dieną kaip mažą stebuklą.
Tai kurgi tikroji žmogaus laimė? Ar ne tada tėvai tikrai laimingi, kai sudeda visas gyvenimo aukas dėl būsimos savo vaikų laimės? Kai mokytojas dėl savo auklėtinio neskaičiuoja darbo valandų ir metų? Kai žemdirbys beria sėklą į lauką ir gyvena būsimo derliaus rūpesčiais ir laukimu tiek dieną, tiek naktį?
Taigi, Jėzus šiandien kviečia ir kiekvieną iš mūsų atsakyti sau į gyvenimo prasmės paprastą klausimą: ką renkiesi, žmogau: ryškiai degti, kaip Šv. Pranciškus Asyžietis, Joana Arkietė, karalaitis Šv. Kazimieras, pal. Jurgis Matulaitis, pal. Motina Teresė bei visa eilė mūsų garbinamų ir sektinų Šventųjų ar palengva smilkti beveidėje šio pasaulio vienadienėje tuščio džiaugsmo mugėje?
” Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių ( Jn 12, 24 ).