Antras Gavėnios sekmadienis nuosekliai skelbia mūsų Viešpačiui Jėzui šlovę ir taip pat laukiančią kančią bei garbingą Prisikėlimą. Kodėl Šventajame Rašte randame tiek daug aukos, kančios ir mirties šiam pasauliui vaizdinių? Ir kur visa tai veda?
Prieš keletą metų JAV televizija ir kita žiniasklaida išsamiai papasakojo tragišką septynerių metų berniuko ir jo šeimos atostogų istoriją Italijoje. Iki dantų ginkluoti vagys bandė Italijos provincijoje užvaldyti šeimos išsinuomotą automobilį ir jame esančias vertybes. Važiuojant kaimo keliu mašina buvo pasitikta kulkų kruša. Nors šeimos tėvas sugebėjo su automobiliu bei visa šeima pasprukti iš šios pasalos, bet galinėje sėdynėje miegojęs berniukas buvo mirtinai sužeistas. Visa Italija akimirksniu buvo šokiruota, sužeista ir pasipiktinusi šiuo vandališku banditų aktu. Tačiau netrukus pyktį ir nusivylimą pakeitė nuostaba ir susižavėjimas. Šeima apsisprendė, kad septynerių metų berniuko nepažeisti kūno organai bus padovanoti donorų organų laukiantiems sunkiems ligoniams. Aštuonių žmonių likimai buvo perkeisti visam likusiam jų gyvenimui: kas atgavo regėjimą, kam atitolinta mirties baimė, dar kitiems neveikiantys jų kūnų organai buvo pakeisti naujais ir sveikais.
Ši graudi istorija mums primena Jėzų, kuris mirė kad išgelbėtų ir išganytų žmoniją, o Prisikėlimu sutaikytų mus su Dangiškuoju Tėvu.