Negesinkite dvasios! Neniekinkite pranašavimų! Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio! (1Tes 5:19-22) Tikrai, Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo saviesiems tarnams-pranašams.(Am3:7).
Pranašystės, ateities nuspėjimai eiliniam žmogui – labiausiai stulbinantys dalykai. Neretai jie nesuteikia ramybės, saugumo jausmo, verčia galvoti apie išpranašautus praeities ir pranašaujamus ateities įvykius, ateitį, žmoniją ir išlikimą, ieškoti išeities iš, neretai bauginančių, pranašysčių.
Nesulaukėme žadėtosios ir ,,pranašų” išpranašautosios pasaulio pabaigos 2012-12-21, pagal majų kalendorių. Tiesa, prekybininkai ta proga gerai pasipelnė – pirkėjai šlavė viską, pradedant degtukais, vandeniu, druska, baigiant mėsos, alkoholio atsargomis – juk visiems, įtikėjusiems į tą ,,pabaigą“, norėjosi išgyventi ilgėliau…
Daugelis pranašysčių, susijusių su Dievo Motinos apsireiškimais, pildosi. Švenčiausiosios Mergelės Marijos pranašystės Fatimoje, Medjugorijoje, išsakytos regėtojams turi atgarsį ir 1991 m. Sausio 13-osios įvykiams Lietuvoje.
1917 m. Portugalijos Fatimoje trims vaikams Pranciškui, Jacintai ir Luciai apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Dievo Motinos apsireiškimai Fatimoje buvo pripažinti Katalikų Bažnyčios. Viena iš mergaičių – Lucia, po Pranciškaus ir Jacintos mirties įstojo į uždarą vienuoliją Koimbroje, Portugalijoje. Ji mirė 2005 m. vasario 11 d.
1917 m. spalio 13 d., likus trims savaitėms iki bolševikų revoliucijos (vadinamos ,,Spalio revoliucija” ) Rusijoje, dar vykstant pirmajam pasauliniam karui, Fatimoje įvyko Saulės stebuklas. Trims vaikams, kuriems apsireiškė Dievo Motina, ji pažadėjo stebuklą, tikėdama, kad tai padės žmonėms sugrįžti į tikėjimą.
Labai lietingą dieną Fatimoje pažadėto stebuklo laukti susirinko per 50 tūkstančių žmonių. Tarp susirinkusiųjų buvo ir įtakingo dienraščio ,,O Seculo” direktorius Avelina d’Almeida, specialiai atvykęs iš Lisabonos. Būtent tą rytą ,,O Seculo” išspausdino jo neigiamą straipsnį apie Fatimos apsireiškimus. Dauguma šio dienraščio skaitytojų buvo naujų pažiūrų, pasisakė prieš bažnyčią ir tikėjimą. Galima tik įsivaizduoti, kaip Avelina d’Almeida trynė rankas, nes buvo įsitikinęs, kad joks žadėtas stebuklas neįvyks. Jis, matyt, jau iš anksto suplanavo naują straipsnį apie neįvykusį stebuklą ir pasiteisinusias skaitytojų pažiūras. Juk pats buvo netikintis, ateistas. Bet, pirmiausia, jis buvo žurnalistas. Tad spalio 15 d. laikraščio numeryje, šalia nuotraukų, buvo parašyta, kad saulė dešimt minučių „šokinėjo“ danguje ir skleidė visokias spalvas. Taigi, kaip ir buvo žadėta, susirinkusieji – tiek tikintieji, tiek netikintys, stebuklą pamatė. Pamatė net ir tie, kurie buvo už keliolikos kilometrų nuo tos vietos.
Coimbros universiteto profesorius dr. Almeida Cerette apie stebuklą rašė: ,,Ūmai žmonės pradėjo klykti. Saulė, kuri nepaprastu greičiu sukosi aplink save, rodos, atplyšo nuo skliautų ir visa raudona, kaip ugnis, artėjo prie žemės, grasindama viską sutriuškinti. Tai buvo baisus momentas! Visą šį vaizdą stebėjau šaltai ir ramiai. Aš aprašau jį, bet aiškinti ir vertinti palieku kitiems.”
Aiškinant, kodėl Saulės stebuklas įvyko, reikėtų priminti Dievo Motinos žodžius trims vaikams, 1917 m. liepos 13 d. regėtojams: ,,…Jūs matėte pragarą. Ten eina vargšai nusidėjėliai. Trokšdamas juos gelbėti, Viešpats Dievas nori paskleisti žmonėse Nekalčiausiosios Marijos Širdies garbinimą. Jei tai bus padaryta, daug sielų išsigelbės. Karas baigiasi, bet jei žmonės nesiliaus Dievo įžeidinėti, netrukus prasidės kitas, dar baisesnis. Kai vieną naktį danguje išvysite nepaprastą šviesą, žinokite, jog tai ženklas, kad Dievas rengiasi bausti žmoniją dėl jos nuodėmių. Baus ją karu, badu, Bažnyčios persekiojimu… Kad tai neįvyktų, aš ateinu paprašyti paaukoti pasaulį mano Nekalčiausiajai Širdžiai ir kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį įvesti permaldavimo Komuniją. Jei mano troškimai bus įvykdyti, Rusija atsivers ir bus taika. Jei ne, ji (Rusija) pasės žmonėse klaidų sėklą, kils karų ir Bažnyčios persekiojimų. Žus daug nekaltų žmonių. Šv.Tėvas daug kentės. Kai kurios tautos bus sunaikintos. Bet, galiausiai, mano Nekalčiausioji Širdis triumfuos”.
Nepaprasta šviesa pasirodė 1938 m. sausio 25 d. Tą dieną Europoje ir Šiaurės Amerikoje dangus buvo toks raudonas, kad ugniagesiai ieškojo neegzistavusių gaisrų, pasiruošę juos gesinti. Raudonas dangus ir žmonių baimė buvo aprašyta laikraščiuose, pvz., New York Times 1938m. sausio 26 d. numeryje.
1938 m. vasario 4 d. Hitleris tapo Vokietijos kariuomenės vadu. Tų pačių metų kovo 11 d. vokiečių kariuomenė užėmė Austriją ir Hitleris ją paskelbė Vokietijos dalimi. Austrijos užėmimas tapo II Pasaulinio karo pradžia.
Kaip buvo išpranašauta Fatimoje, 1942 m. spalio 31 d., popiežius Pijus XII konsekravo pasaulį Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Kaip tik tuo laiku (nuo spalio 23 d. iki lapkričio 4 d.) vyko El Alamein kautynės tarp Vokietijos ir Anglijos. Anglija ir jos sąjungininkai laimėjo mūšį. Po karo Anglijos premjeras Winston Churchill rašė: ,,Iki El Alamein mes niekada nelaimėjome kautynių, o po El Alamein mes niekada jų nepralaimėjome.”
Maždaug konsekracijos laiku visos – Anglija, JAV ir SSSR pradėjo laimėti prieš Japoniją ir Vokietiją. II Pasaulinis karas oficialiai baigėsi 1945 m. rugpjūčio 15 d. – Marijos Ėmimo į Dangų Šventės dieną – Žolinę.
1961m. rugpjūčio 13 d. komunistai pradeda statyti Berlyno sieną, kuri atskirs komunistinę Rytų Europą nuo Vakarų.
1981m. gegužės 13 d., per Fatimos apsireiškimų metines, Popiežius Jonas Paulius II buvo peršautas patyrusio žudiko turko Mehmet Ali Agca, kuris buvo kelis kartus apsilankęs komunistinėje Bulgarijoje. Popiežius neteko dviejų trečdalių kraujo. Vinguojanti kulka nepataikė į svarbius organus. Būdamas ligoninėje Jonas Paulius II skaitė apie Fatimoje vykusius Dievo Motinos apsireiškimus.
1984m. kovo 25 d. Popiežius su vyskupais konsekravo pasaulį Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai, kaip buvo prašyta Marijos Fatimoje 1917 m. liepos 13 d.
1984 m. gegužės 13 d., per Fatimos metines, sprogo SSSR karinė bazė Severomorske. Žuvo daug žymių mokslininkų, specialistų, sunaikinta ginklų ir jų dirbtuvių. Gynybos žinovų išvada: ši nelaimė po II Pasaulinio karo visam tarybiniam laivynui buvo pati nuostolingiausia.
1985 m. kovo 10 d. mirė SSSR Komunistų Partijos Pirmasis Sekretorius Konstantin’as Černenko. Kitą dieną Michail’as Gorbačiov’as tampa Pirmuoju Sekretoriumi.
1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje įvyko Černobylio Atominės elektrinės branduolinė avarija.
Lucia Santos, Fatimos regėtoja, 1988 m. pranešė, kad dangus priėmė 1984 m. kovo 25 d. atliktą konsekraciją Marijos Širdžiai.
1989 m. gruodžio 1d. Michail’as Gorbačiov’as Vatikane susitiko su popiežiumi Jonu Paulium II.
1991m. sausio 13 d. nė vienas tarybinis kareivis nežuvo nuo lietuvių, išskyrus SSSR desantininką Viktor‘ą Šackich‘ą, kuris savųjų buvo nušautas kulka į nugarą. Nuo tarybinės kariuomenės spec. junginio Vilniuje, prie TV bokšto, žuvo 12 lietuvių:
Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Tryliktasis, Alvydas Matulka, mirė nuo širdies infarkto – susmuko prie Aukščiausiosios Tarybos, keturioliktasis, Vytautas Koncevičius, sužeistas centruotos kulkos, mirė nuo žaizdų vasario 18 d. Sausio 16 d. visa Lietuva atsisveikino su sovietinės armijos agresijos aukomis. Trylika žuvusiųjų atgulė į Tėvynės žemę…
Tarybinės armijos spec. būrys, atlikęs juodą darbą, skubiai išvyko, tačiau kariuomenė dar liko. Tik po rugpjūčio 23 d. pučo Rusijoje ji pasitraukė ir niekados nebegrįžo.
1991m. gruodžio 25 d., per katalikų šv. Kalėdas, TSRS vėliava visam laikui nuleidžiama nuo Kremliaus. Dabar virš jo plazda Rusijos trispalvė. Tą dieną, Dievo Apvaizdos pagalba, baigėsi TSRS galios.
Tikrasis sovietinės imperijos galas buvo 1991 m. gruodžio 8 d. (Marijos Nekalto Prasidėjimo šventė), kai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos respublikų prezidentai slapta pasirašė Belovežo sutartį – kiekviena respublika eis savo keliu, tačiau ryšius palaikys. Taigi, TSRS stebuklingai subyrėjo, palyginus, taikiai, be karo.
Kaip buvo pranašauta 1917 m. liepos 13 d., po konsekracijos Marijos Nekalčiausioji Širdis triumfavo.
2005 m. vasario 13 d., būdama 97 metų amžiaus, mirė karmelitų vienuolė Lucia Santos, Fatimos regėtoja. Vasario 15-ąją, jos laidotuvių dieną, Portugalijos valdžia paskelbė gedulą visai tautai. Tą dieną politiniai veikėjai nepriminė apie būsimus Portugalijos seimo rinkimus vasario 20 d. O juk 1917 metais Portugalijoje bet koks religinis susibūrimas už bažnyčios sienų buvo draudžiamas. Tų metų rugpjūčio 13 d. visi trys Fatimos regėtojai buvo įkalinti.
2005 m. balandžio 2 d. miršta popiežius Jonas Paulius II (84 m.), Dievo Gailestingumo Šventės, kurią jis įsteigė, išvakarėse. Galimai jis buvo tas ,,Šv.Tėvas”, apie kurį Fatimoje buvo pranašauta, kad ,,daug kentės”.
Jono Pauliaus II ir Lucios gyvenimai buvo susiję per Fatimą. Jo popiežiavimo metu – 2000 m. birželio 26 d. kardinolas Ratzingeris (dabar – popiežius Benediktas XVI) atskleidė III Fatimos paslaptį. Beje, Popiežiaus ir Lucios mirtis skyrė tik 45 dienos…
1917 metais Fatimoje regėtojams buvo perteiktos pasaulio ateities paslaptys. Sesuo Lucia Santos perdavė trečiąją Fatimos paslaptį Šv.Tėvui Pijui XII, kad jis paskelbtų ją pasauliui. Perskaitęs pasibaisėjo ir neskelbė. Tą patį darė ir kiti popiežiai, galimai, kad pasaulyje nekiltų panika ir baimė. Po Lucios mirties trečioji paslaptis buvo paskelbta viešai, žinoma, ne dėl to, kad gąsdintų žmones, bet kad jie pasiruoštų tiems įvykiams. Dievo Motina pasakė Luciai: „Atskleidžiu pasauliui tai, kas turi įvykti tarp 1959 ir 2012 metų. Žmonija nepaiso Dievo įsakymų. Piktasis užvaldė pasaulį, sėdamas tarp žmonių neapykantą ir nesantaiką.
Šalys gamina mirtį nešančius ginklus, pajėgiančius sunaikinti žemę per kelias minutes. Dėl atominio karo didesnė pusė žmonių tragiškai žus. Kils didelis religinis konfliktas. Islamas atakuos Krikščionybę. Kils dideli papiktinimai bažnyčiose ir vienuolijose. Dievas leis, kad žmoniją ištiktų stichinės nelaimės: atšiaurios žiemos, karštos vasaros, potvyniai, ugnis, žemės drebėjimai, nepalankūs laikai, katastrofos, kurios palaipsniui naikins Žemę. Visi tie įvykiai turi įvykti iki 2012 metų”. Dievo Motina taip pat pasakė: „Darykite gailestingumo darbus tiems, kuriems to reikia. Visi, kurie nedarys gerų darbų, katastrofos neišgyvens. Bausmė, kuria Dievas planuoja bausti nuodėmingą žmoniją, yra neįsivaizduojama – griežtai nubaus visus, atmetusius Jo įsakymus. Kviečiu visus prisiartinti prie Kristaus – Pasaulio Šviesos“.
Sausio 13-tosios įvykiai Vilniuje primena žydų tautos įvykius, aprašytus Šventajame Rašte Esteros knygoje. Tuo laiku žydų tauta buvo išsisklaidžiusi po Persijos (dabartinio Irano) imperiją. Joje aukštas pareigas užimantis agagas Hamanas įtikino karalių, kad visa žydų tauta, už nepaklusnumą jo įstatymams, turi būti sunaikinta. Nisan mėnesio 13-ąją karalius paskelbė (Est3:12): ,,Žydų tauta bus sunaikinta Adar mėnesio 13-ąją.” Karaliaus Ahasvero, vadinamo Kserksu I, neklusnioji žmona Vaštė buvo pakeista žydaite Estera.
Gražuolė žydė Estera, surizikavo gyvybe ir po trijų dienų pasninkavimo bei daugelio maldų, kartu su kitais žydais (Est 4:16), nuėjo nekviesta pas karalių. Mirties bausme buvo baudžiami visi, drįsę pasirodyti karaliui jo nekviesti. Bet Dievas buvo su Estera: ,,Ji visa švytėjo pačiame grožio žydėjime, jos veidas spindėjo džiaugsmu ir meile, nors širdis drebėjo iš baimės” (Est4:5d). Karalius negalėjo atsakyti savo gražuolei žmonai – tik jos drąsaus žygio dėka žydų tauta buvo išgelbėta. Sausio 13-ąją Hamanas buvo pakartas ant jo paties pastatyto stulpo.
Ar ne panašiai atsitiko su Tarybų Sąjunga? Sausio 13-ąją Nepriklausoma Lietuva nebuvo sunaikinta, subyrėjo tarybinė imperija.
Hebrajų kalboje ,,ester” reiškia žvaigždę. Kai Dievo Motina apsireiškė Fatimoje, ant jos suknelės spindėjo didelė žvaigždė…
Marijos Nekaltos Širdies triumfas nėra baigtas, nes daugelis žmonių neatsiliepia į Dievo begalinę meilę jiems. Rodos, kad neskiria dėmesio Jam ir per nuodėmes tolsta nuo Jo. Dievo Motinos išsipildžiusios pranašystės tik patvirtina, kad esame Dievo rankose. Tikėkime ir melskimės.
Panaudota įvairi informacija