Religija

“Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu” (Jn 20,21).

Written by admin · 1 min read

Sekminės – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Tai penkiasdešimta diena po mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švenčių, arba sekma (septinta) savaitė po Velykų. Mūsų tikėjimo Velykinė Paslaptis, prasidėjusi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios, Mirties, Prisikėlimo ir Dangun Žengimu, užbaigiama Šventosios Dvasios atsiuntimu į Žemę. Sekminės – neabejotina Bažnyčios pradžia. O jos prasmė yra

– geriau pažinti, telktis ir dalintis tikėjimo lobynu. Jei žinome ir tikime, kad Šventoji Dvasia jau veikia mūsų gyvenimuose per Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus, kodėl savo dvasiniame gyvenime dažnai abejojame ir trypčiojame vietoje?

Prieš kiek daugiau nei šimtą metų vienas laivas prie Pietų Amerikos krantų užplaukė ant seklumos. Savaitė keitė savaitę, o vėjo kaip nebuvo, taip nebuvo. Baigiantis geriamam vandeniui laivo įgula vis labiau panikavo. Mirties baimė buvo kaip niekad arti. Staiga kapitonas tolumoje išvydo garlaivį, kuris, atrodė, plaukė tiesiai link jų. Kai garlaivis jau buvo šalia, laivo įgula sušuko: “Mums reikia vandens, duokite mums vandens!”.O iš garlaivio pasigirdo atsakymas: “nuleiskite semtuves ir pasisemkite”. Nors užplaukusio ant seklumos laivo kapitonas ir buvo suerzintas tokiu nejautriu atsaku, tačiau nepaliovė ir toliau šauktis vandens. O atsakas buvo vienas ir tas pats: “nuleiskite semtuves ir pasisemkite”. Ir su tais žodžiais garlaivis nuplaukė savo keliais. Ištiktas šoko laivo kapitonas užsidarė savo kajutėje. Laive stojo mirtina tyla. Tačiau viena moteris nusileido žemyn, pasisėmė vandens ir jo paragavo. Ir čia paaiškėjo, kad laivas stovi ant gėlo ir paties geriausio vandens jūroje. Pasirodo, laivas užplaukė ant seklumos Amazonės žiotyse. Tiek savaičių praleista karštoje saulėje, išgyvenant troškulio ir mirties baimę…
Kai mes ieškome atsakymų į savo gyvenimo ir pašaukimo klausimus, ar kartais nepanašiai nenutinka ir su mumis? Vietoj to, kad atsigręžus į Dievą – Šventąją Dvasią, kuri yra čia ir dabar su mumis, mes verčiau dairomės į svetimus stabus ir dievaičius?
Nuženk Šventoji Dvasia ir atnaujink mūsų žemės veidą!