“… atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ ( Jn 20,19)
Graikų kalbos žodis ”PENTECOSTES“ reiškia „penkiasdešimtas, -a“. Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių) šventė savo prasmę grindžia praėjus penkiasdešimt dienų po Kristaus Prisikėlimo šventės. Žydų Sekminės turi ir kitą vardą – SHEBUOT, arba lietuviškai – SAVAIČIŲ ŠVENTĖ.
Žiloje senovėje derliaus padėkos diena buvo minima septintą savaitę nuo derliaus nuėmimo darbų pradžios. Ši prasminga sukrikščioninta šventė ne ką prasčiau skamba ir lietuviškai. Tai sekmos dienos padauginimas iš septynių, o lietuviškai vadinama – Sekminės.
Iš tiesų Sekminių šventė yra savotiškas dvasinio gyvenimo derliaus aruodų apskaitymas ir padėka. Senovės artimųjų rytų žmogus per Velykų šventę kaip padėką Dievui už bûsimą derlių aukodavo, tarkim, miežių saiką, kuris sudarydavo maždaug 36,4 L. Šiandien visi įpratę skųstis, kad turime šeimas, vaikus, todėl aukoti Bažnyèiai, labdaringoms organizacijoms nieko nebelieka. Jei aukoti tikrai nieko nebelieka, tačiau ar mokame Dievui tinkamai padėkoti už tai, ką turime?
Sekminės yra metas atsigręžti į Dievą ir priimti Jo dovanas savo gyvenimo keliui. O Šventosios Dvasios dovanos yra septynios: išmintis, supratimas,patarimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, Dievo baimė.
Telydi mus Sekminių dovanose nuolankus prašymas, tikėjimas ir maldingumas.
Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija