Religija

„Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. ( Jn 2, 15 )

Written by admin · 1 min read

Trečiojo  Gavėnios sekmadienio tema – šventas  Jėzaus pyktis. Jėzus, kuris tiek daug kalba savo mokiniams apie romumą, taiką ir meilę, bet primena, kad gyvenime būna  valandų, kai susidūrus su neteisybe, melu ir apgaule būtinas griežtas ir tiesus atsakymas. Jėzaus nuotykis šventykloje, kai išvartomi  pinigų keitėjų stalai, išbarstomi  jų pinigai, parodo savaip įdomią šios konfliktinės situacijos pusę.

„Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ ( Jn 2, 18 ). Nuostabu,-  visi klausia ir ieško paaiškinimo, kodėl Jėzus taip pasielgė, tačiau niekas nedrįsta paklausti, kaip atitaisyti padarytus  nuostolius. Suvokiama, kad Šventykloje su prekyba nueita tikrai per toli.
Šiandien archeologai ir istorikai bando bent vaizduotėje atkurti buvusį Šventyklos veidą.  Šventykla savotiška grandine buvo sujungta atskirų menių ir kiemų. Taigi, atėjęs žmogus pirmiausia patekdavo į išorinį šventyklos kiemą, į kurį galėdavo patekti bet kuris žmogus ne žydas.  Tačiau jei esi ne žydas, šventykloje toliau nenueisi nė žingsnio. Tai padaręs, būtum savo gyvybę pastatęs į didį pavojų.  Antrasis kiemas šventykloje paprastai būdavo skiriamas moterims žydėms,  į kurį būdavo patenkama pro arką, vadinamą gražiaisiais vartais. Toliau – Izraelitų kiemas su Nikanoro vartais. Kad juos atidaryti, reikėdavo 20 vyrų jėgos. Čia žmonės rinkdavosi dėl šventyklos patarnavimų. Ketvirtasis kiemas buvo kunigų, į jį niekas kitas nepatekdavo, kaip tik kunigas. Būtent čia buvo  didysis altorius su deginamosiomis aukomis, mažesnis altorius su smilkalų aukojimu, žydiška menora –  septyniašakė žvakide ir t.t.  Ir galop kunigų kiemo gale buvo  visų šventų švenčiausia vieta, į kurią patekdavo tik pats aukščiausias kunigas ir tik kartą per metus. Patekti į visų šventų švenčiausią vietą buvo tas pats, kas patekti prie Dievo sosto.  Todėl yra išlikęs legendinis pasakojimas, kad aukščiausiasis kunigas kartą per metus prieš patekdamas į šią vietą būtinai apsijuosdavo ilga virve tuo atveju, jei Dievo artumoje jį ištiktų mirtis, tada kiti, esantys kunigų kieme,  galėtų neįeidami į šventų švenčiausią vietą, jį ištraukti.
Taigi klausimas, iš kurio kiemo Jėzus išvarė šventyklos prekeivius? Ne iš šventų švenčiausios vietos, ne iš kunigų kiemo, ne iš Izraelitų kiemo ir net ne iš moterų kiemo. Jėzus šventyklos prekeivius išvaikė iš išorinio kiemo,  skirto visoms tautoms.
Kaip simboliška skaityti šv.Raštą ir suvokti, kad Išganytojas atėjo į šį pasaulį dėl kiekvieno iš mūsų ir kiekvienos tautos, neišskirdamas nei  pačios didžiausios, nei pačios menkiausios pasaulyje tautos.