Religija

„Tokių dalykų mes niekad nesame matę“ ( MK 2, 12 )

Written by admin · 1 min read

Prabėgusi Vasario 16-sios, Lietuvos Valstybės Atkūrimo, šventė ir paskutinis sekmadienis prieš gavėnios metą mums visiems gražiai primena tikėjimo dovanos jėgą. Esame liudininkai nuostabaus Evangelinio pasakojimo, kas nutiko Kafarnaume, kai ten apsilankė Jėzus ( Mk 2, 1 – 12 ). Namas pilnas žmonių. Nei įeiti, nei išeiti.

Atskuba keturi vyrai su ligoniu ant neštuvų. Išvydę, atrodytų, ligoniui neįveikiamą kliūtį pasiekti Jėzų, šie keturi vyrai nenuleidžia rankų, bet imasi neįmanomo dalyko:  ropščiasi ant stogo, ardo jį ir ligonį su visais neštuvais nuleidžia prie Jėzaus rankų. „Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!“ ( Mk 2, 5 ).
 Ar suvokiame kas atsitiko!  Ligonis pagydomas vien dėl jį slaugančių užsispyrimo. Šiame pasakojime nėra jokio prašymo ar maldavimo pagyti iš paties ligonio lūpų. Gal ligonis merdėdamas ir suvokdamas savo beviltišką ligos istoriją jau nieko nebesitikėjo…
Šis Evangelijos pasakojimas gali tapti pavyzdžiu visai mūsų tautai, Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų, kaip svarbu nenuleisti rankų net juodžiausioje gyvenimo valandoje.
Taigi šio, septintojo, metų sekmadienio tema – ne vien tikėjimo malonės jėga, bet, kas dar daugiau,- žmogaus tikėjimo malonė gali išgelbėti ne tik savo bet ir kito žmogaus gyvenimą.
Yra nesuskaičiuojama pavyzdžių jūra, kai žmogų išgelbėja tėvų, motinų, močiučių, draugų ir pažįstamų tikėjimas ir maldos. Vienas iš tokių garsesnių pavyzdžių – Šv.Augustinas. Kai būsimasis šventasis gyveno palaidą ir nuodėmingą gyvenimą, jo motina kreipėsi dvasinio patarimo ir paguodos į Milano vyskupą Ambraziejų. „ Tai neįmanoma, –  užtikrino jis motiną, – kad tokių ašarų ir maldos galios dėka šis vaikas pražūtų“.
Mielieji, šiandien, kai matome Lietuvos visuomenės atviras žaizdas , Vasario 16 d. Dvasia šaukia mus būti gyvais tikėjimo liudininkais.
Tegyvuoja Lietuva!

Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija