– Kuo kaltinamas Donaldas Trumpas ir kodėl apskritai vyksta apkalta?
– Formaliai Trumpas yra kaltinamas Atstovų Rūmų ir yra du formalūs pagrindai kaltinimui – abuse of power ir contempt of Congress. Pirmasis reiškia piktnaudžiavimą Prezidento galiomis. Antrasis reiškia, kad Prezidentas nebendradarbiauja su Kongresu apklausų metu. Kaltinimas turi kilti iš Atstovų Rūmų, o iš jų keliauja į Senatą, kur Senato nariai sėdi lyg prisiekusiųjų komisija ir vertina, ar kaltinimas yra tikslus. Konstitucija numato kelis pagrindus, kad kaltinimas būtų tikslus – išdavystė, kyšis arba high crime and misdemeanor, reiškiantis labai rimtus nusikaltimus, kurių Konstitucija neapibrėžia – juos nustato patys Atstovų Rūmai. Šiuo atveju pirmais dviem kaltinimais jokio statutinio Prezidento pažeidimo negalima įžvelgti. Faktiškai pirmas kaltinimas D. Trumpui yra tiesiog, kad Atstovų Rūmai nesutinka su Prezidento politika, o antrasis (kad jis nekooperuoja su Atstovų Rūmais) yra tuščias.
Kad būtų lengviau suprasti šį teiginį, reikia turėti galvoje JAV valdžios sąrangą. Yra trys šakos – Kongresas (jame Atstovų Rūmai ir Senatas), Prezidentas ir Teismai. Kiekvienas iš jų turi savo galią ir yra nepriklausomas nuo kitų dviejų. Jeigu Kongresas ko nors reikalauja iš Prezidento, reikia atsižvelgti, kad šis turi tam tikras privilegijas. Jeigu Prezidentas aptarinėja strateginius ar taktinius sprendimus su savo patarėjais, jis turi pilną teisę savo pokalbių turinio neišduoti niekam, įskaitant Kongresą. Jeigu Kongresas mano esant būtinybę tuos pokalbius išgirsti, jis turi kreiptis į Teismą ir tik Teismas gali įgalioti Prezidentą tuos pokalbius atskleisti.
Gi šį kartą Kongreso atstovai paskubino kaltinimą. Jis tetruko 78 dienas. Palyginimui, apkalta B. Clintonui truko keturis metus, apkalta R. Nixonui – 3 metus. Apkalta D. Trumpui buvo labai skubinama. Tad vietoje to, kad per Teismą priverstų D. Trumpą išduoti vidaus pasikalbėjimų informaciją, jie nutarė tiesiog nubalsuoti už apkaltinimą ir tada papildomai apkaltinti Prezidentą ir nebendradarbiavimu. Nors D. Trumpas darė tą patį, ką visi Prezidentai iki jo – neišdavė savo pasikalbėjimų su artimiausiais patarėjais. Taigi ir antras klausimas yra visai tuščias.
– Jeigu antrasis kaltinimas dėl nebendradarbiavimo ir tuščias, tai pirmasis klausimas dėl piktnaudžiavimo Prezidento galiomis kilo dėl konkrečių jo veiksmų. Kokiais konkrečiai veiksmai kaltinamas Donaldas Trumpas?
– Pirmasis kaltinimas kilo iš vieno telefoninio pokalbio tarp JAV ir Ukrainos prezidentų. Vėl reikia turėti galvoje, kad kai kalbasi prezidentai, jie tą daro ne dviese kaip meilužiai, o tiek vienoje, tiek kitoje pusėje sėdint apie dešimties žmonių komandoms. Šia prasme tai nėra slaptas pasikalbėjimas, tačiau pokalbių tekstas nėra išduodamas viešumai. Visgi šiuo atveju Trumpas istoriškai, pirmą kartą išdavė savo pokalbio įrašą, prieš tai gavęs A. Zelenskio sutikimą. Įrašas aiškiai rodo, kad jame nėra jokio nusikaltimo.
Demokratų kaltinimai Atstovų Rūmuose teigia, kad Trumpas pagrasino Ukrainai, kad jei Ukraina netirs korupcijos savo šalyje, JAV neduos jiems 400 milijonų dolerių paramos. Tačiau jokių tokių sąlygų nebuvo minima pasikalbėjime, kurio įrašas buvo paviešintas. Įraše Trumpas prašė, kad Ukraina tirtų savo šalyje esančią korupciją, kadangi JAV pinigai tenka ne tik gynybai, bet įvairioms sritims, „paremti valdžiai“. Visi Vakaruose žino, kad Ukrainos valdžia yra labai korumpuota, o naujasis prezidentas žadėjo išvalyti korupciją. Trumpas ir atkreipia dėmesį, kad turite tvarkytis su korupcija savo šalyje, įskaitant ir susijusią ir Joe Bideno sūnaus verslu. Pagalba Ukrainai buvo laikinai atidėta, tačiau tais pačiais metais ji buvo atidėta dar 8 valstybėms. Atidėta tol, kol neišaiškėja kokia yra korupcinė situacija šalyje. Ukraniečiai net nežinojo, kad ta parama buvo laikinai porai mėnesių sulaikyta. Bet nebuvo jokių sąlygų, kurias skelbia buvus Atstovų Rūmai.
– Ar galime labai trumpai pereiti tą kelią, kurį turi „nueiti“ apkalta? Kas jau padaryta apkaltos procese ir kas dar yra likę, norint nuteisti esamą Prezidentą?
– Senatas apkaltos metu teisia panašiai kaip tą darytų teismas. Posėdžiams pirmininkauja vyriausiasis JAV teisėjas. Tris dienas Atstovų Rūmai pristatė Senatui kaltinimus. Konstitucija numato, kad Atstovų Rūmai pristato kaltinimus, o ar tą daryti, balsuoja jų nariai. Tačiau šiuo atveju nebuvo balsavimo, buvo tik spaudos konferencija, kurioje Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi paskelbė, kad pradeda apklausas. Jau buvo įvykusios apklausos dviejuose Atstovų Rūmų komitetuose. Dar prieš tą spaudos konferenciją Atstovų Rūmų narių pasakyta, kad kadangi JAV nėra parlamentinė valstybė, taigi Prezidento apkalta yra daug rimtesnė procedūra nei kokio ministro pirmininko atšaukimas dėl nepasitikėjimo. Reikšta viltis, kad tai nebūtų vien politinis balsavimas pagal partines linijas, kad būtų kuo mažiau politikos. Tačiau kai po 78 dienų apklausų atėjo laikas balsuoti, už kaltinimus Atstovų Rūmuose balsavo tik demokratai ir tai ne visi. Apklausos vyko slapta, ko niekada nėra buvę. Prezidentas 71 proceso dieną neturėjo progos dalyvauti ir atsakyti į kaltinimus.
Šito proceso rezultatai buvo perduoti Senatui ir dabar jame vyksta tarytum teismas. Atstovų Rūmų pareigūnai pristato kaltinimus, vėliau Prezidento advokatai pateikia atsakymus. Toliau yra balsuojama dėl apkaltos. Senato nariai gali užduoti klausimus, tačiau jie pateikiami tik raštu ir juos atrenka vyriausiasis JAV teisėjas. Šiuo metu vyksta Prezidento advokatų atsakymas.
– Ar įmanoma apkaltos šalininkų pergalė Senate, kur daugumą sudaro respublikonai?
– Kad apkalta įvyktų, o Prezidentas būtų nuteistas, tai turi palaikyti du trečdaliai Senato narių. Tai reiškia, kad apkaltą turi palaikyti bent 20 respublikonų senatorių. Senate yra 53 respublikonai ir 47 demokratai. Pavyzdžiui, teisiant Prezidentą Nixoną, respublikonai palaikė kaltinimus ir tą matydamas prezidentas atsistatydino. Teisiant Clintoną, demokratai palaikė Prezidentą ir nebuvo balsų jam nuteisti.
– Dabar Atstovų rūmuose demokratai pagal partinę liniją nubalsavo už apkaltą, tad Senate respublikonai tiesiog tęstų tas pačias žaidimo taisykles balsuodami taip pat.
– Europoje daug kas nesupranta JAV partinės specifikos. Daugybė respublikonų partijos narių nėra už prezidentą D. Trumpą politiškai. Yra labai daug respublikonų tarnautojų Vašingtone, kurie yra prieš Trumpą. Taip yra pirmiausiai dėl to, kad jis atėjo iš šalies, ne per partiją, ir visiškai nesiskaito su nusistovėjusiomis tradicijomis, elgiasi nepriklausomai. Ilgalaikiai politikai ir tarnautojai neretai jo už tai nekenčia. Neteisinga būtų mąstyti, kad visi respublikonai jį politiškai palaiko.
– Neseniai teko girdėti Čikagos DePaul universiteto profesoriaus Jameso Blocko poziciją, kad pats Senato balsavimas ir nusistatymas dėl apkaltos pagal partines linijas rodo, kad Trumpas užčiuopė, jog Konstitucija ir jos nustatytos žaidimo taisyklės nebegerbiamos, vadinasi galima daryti ką nori, o savi vis tiek tave gins. Trumpai tariant, JAV politika tapo grynuoju galios žaidimu be taisyklių, kuris vis bandoma apeiti. Ar tai teisinga išvada? ir jeigu taip, ar Trumpas čia išrado ką nors nauja?
– Minimas profesorius yra kairiųjų pažiūrų ir kritiškas iš esmės visam D. Trumpo darbui. Prezidentas iki šiol nėra padaręs nieko prieš Konstituciją ir jį ne visada remia respublikonų partijos atstovai. Tokie pasisakymai yra labai netikslūs ir subjektyvūs. Beje, 90 procentų JAV žiniasklaidos yra prieš D. Trumpą nuo pirmos jo darbo dienos. Lietuvoje turbūt nežinoma, kad 2017 metų sausį, praėjus 20 minučių po jo priesaikos, „Washington Post“ jau pranešė, kad demokratai pradėjo jo atšaukimo procedūrą. Toks yra jų požiūris. Vienas Kongreso demokratas tiesiai pasakė, kad „mums reikia jį apkaltinti, kitaip žmonės jį išrinks“. Taip pat Senate buvo pasakyta, jog „yra pavojus, kad žmonės jį išrinks“. Tokia tad atmosfera šalyje. Trumpas yra labai darbštus ir tikrai daug amerikiečių remia tai, ką jis yra atlikęs ekonomikos ir saugumo srityje. Yra pakankamai pagrįsta tikimybė, kad jį gali perrinkti. Demokratai tuo tarpu neturi vieno stipraus kandidato prieš jį ir nerimauja dėl savo padėties. Todėl jų politinis ėjimas yra bandymas pašalinti jį iš Prezidentūros.
JAV Konstitucijos tėvai bijojo, kad nenutiktų taip, kad vienoje ar kitoje institucijoje susidaro opoziciją atstovaujanti dauguma ir naudojasi galia, o ne teise Prezidentui atstatydinti. Būtent tai dabar vyksta Amerikoje.
– Kaip apkaltos procesą vertina JAV visuomenė? Procedūrai įvykti šansai maži, bet gal tai gali tapti apkaltos iniciatorių politine pergale?
– Visuomenėje maža dauguma yra prieš D. Trumpo atstatydinimą. Bet manau, kad jeigu Prezidento nenuteis, o jo neturėtų nuteisti, kadangi jis nieko nepadarė, pats procesas jam ne pakenks, o padės būsimuose rinkimuose.
– Šio proceso paveikti gali būti ir JAV-Ukrainos santykiai. Ukrainos atstovai, įskaitant Prezidentą, teigia, kad jokio šantažo nei dėl Bideno sūnaus tyrimų, nei dėl situacijos nekomentavimo nėra patyrę. Gi demokratų atstovai sako, kad Ukrainos atstovai tyli, nes taip liepė Trumpas. Ar tokie žeminantys komentarai ir pati situacija negali pakenkti dvišaliams santykiams?
– Tikrai nemanau. 2016 metais, kai vyko JAV prezidento rinkimai, Rusija labai aktyviai reiškėsi ir bandė paveikti rinkimus. Jie nebuvo nei už vieną ar kitą kandidatą, tik norėjo suvelti procesą. Panašiai buvo veikiama ir Ukrainoje. Po to, kai Rusija užėmė Krypą ir puolė Rytų Ukrainą, ukrainiečiai maldavo Baracko Obamos padėti ginkluote. B. Obama nesutiko, vietoje to davė maisto ir paklodžių. D. Trumpas vos atėjęs į postą skyrė Ukrainai karinę pagalbą, kuri iki šiol tiekiama, o Rusija nuo tada nebesugeba giliau skverbtis į Ukrainos gilumą. Manau, kad D. Trumpas yra daug griežtesnis prieš Putiną nei kad buvo B. Obama. Jis netoleruoja Ukrainos okupacijos, remia Ukrainą ir rems ją toliau. Kartu jis reikalauja Ukrainos kovoti su vidine korupcija, kad JAV skiriami pinigai nebūtų švaistomi ir vagiami. Tą patį jis darė Libane, Pietų Amerikoje ir kitur.
– Lauksime kuo baigsis apkaltos procesas, o aš jums esu labai dėkingas už šį išsamų pokalbį. Iki kitų susitikimų!
Kalbino Vytautas Sinica
