Žemiau pateikiame keletą skaičių, kurie geriau nei bet koks ekonomistas apibudina JAV ekonomikos būklę. Kodėl būtent JAV? Nes ši šalis yra didžiausias viso pasaulio ūkis ir jo nusičiaudėjimas užkrečia sloga arba plaučių uždegimu likusį pasaulį.
22 proc. JAV vaikų gyvena žemiau skurdo ribos. Žinoma, skurdas kiekvienoje valstybėje yra suprantamas skirtingai, todėl daugelio neturtingų šalių gyventojai su pavydu žvelgia į JAV varguolius.
Nuo 2010 metų JAV kasdien uždaro vidutiniškai po 23 gamyklas.
JAV nekilnojamojo turto kainos, lyginant su piko laikais, sumažėjo 35 proc.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šiuo metu 42 proc. JAV darbuotojų gyvena nuo algos iki algos.
Manoma, kad 48 proc. JAV gyventojų gauna žemas pajamas arba gyvena žemiau skurdo ribos.
49 proc. amerikiečių gyvena šeimose, kuriose bent vienas šeimos narys gauna vienokią arba kitokią paramą iš valstybės.
Pernai 53 proc. koledžą baigusių asmenų (iki 25 metų amžiaus) buvo bedarbiai.
„Gallup“ apklausos duomenimis 60 proc. amerikiečių mano, kad jų pajamos neužtikrina komfortabilaus gyvenimo.
63 proc. amerikiečių mano, kad JAV ekonomikos modelis yra netinkamas.
71 proc. smulkiųjų JAV verslininkų teigia, kad jų verslas vis dar traukiasi.
Amerikiečiai nuperka 80 proc. visų pasaulyje parduodamų nuskausminamųjų.
86 proc. amerikiečių teigia, kad atšventę 65 gimtadienį ketina ir toliau dirbti.
1 proc. turtingiausių amerikiečių turi sukaupę daugiau turto nei 90 proc. neturtingiausiųjų.
Pagal pajamų nelygybę JAV užima 93 vietą.
JAV nuolatos mažėja vidurinioji klasė. Krizės metu 95 asmenų, kurie neteko darbo, priklausė vidurinei klasei.
Tam, kad sumokėtų visus mokesčius vidutinis amerikietis turi dirbti 107 dienas.
Vidutinis JAV įmonės vadovas uždirba 350 kartų daugiau nei vidutinis amerikietis darbininkas.
Anot „Forbes“, 400 turtingiausių amerikiečių turi daugiau turto nei 150 mln. pačių neturtingiausių amerikiečių.
Kai kuriuose Detroito ar Mičigano rajonuose trijų kambarių butą galima nusipirkti už 500 JAV dolerių.
2010 metais Kinija pagamino 627 mln. tonų plieno, o JAV tik 80 mln.
Kuomet „Hyundai“ Alabamoje atidarinėjo gamyklą į 877 darbo vietas pretendavo 20 tūkst. asmenų.
JAV vartotojų skolos nuo 1971 met išaugo 1700 proc.
TVF teigimu 2016 metais Kinijos ekonomika taps didesnė nei JAV.
2011 metais vidutinis namų ūkis degalams per metus išleido 4155 JAV dolerių.
Nuo Baracko Obamos prezidentavimo pradžios metinės vidutinio JAV namų ūkio pajamos sumenko 4300 JAV dolerių.
Šiuo metu Detroite nuosavas namas kainuoja vidutiniškai 6 tūkst. JAV dolerių.
Šiuo metu 46 proc. amerikiečių pensijai turi sutaupę mažiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. 29 proc. amerikiečių pensijai sukaupė mažiau nei 1 tūkst. JAV dolerių.
2011 metais JAV prekybos deficitas su Kinija buvo 49 tūkst. kartų didesnis nei 1985 metais.
2001 metais Kinija prisijungė prie pasaulio prekybos organizacijos. Nuo to meto JAV gamybos sektoriuje kas mėnesį prarasdavo vidutiniškai 50 tūkst. darbo vietų.
Nuo 2001 metų JAV užsidarė 56 tūkst. gamyklų.
2010 metais vidutinis Niujorko bankininkas per metus uždirbo 361 tūkst. JAV dolerių.
Kasmet dėl Kinijos įtakos JAV netenka pusės milijono darbo vietų.
Kas minutę JAV nacionalinė skola išauga 2 mln. JAV dolerių.
2010 metais 2,6 mln. amerikiečių nusirito žemiau skurdo ribos. Toks nuosmukis didžiausias nuo 1959 metų, kumet buvo pradėti kaupti duomenys apie skurdo būklę šalyje.
25 mln. suaugusių amerikiečių gyvena tėvų namuose.
Daugiau nei 46 mln. amerikiečių turi teisę į maisto talonus.
„JP Morgan“ pripažino, kad dėl netinkamos prekybos išvestiniais finansiniais instrumentais prarado 2 mlrd. JAV dolerių. Kai kurie analitikai mano, kad nuostoliai bus didesni.
Nutukimo sukeltų ligų gydymui amerikiečiai kasmet išleidžia 147 mlrd. JAV dolerių.
JAV prekybos deficitas su Kinija 2011 metais siekė 295,5 mlrd. JAV dolerių. Tai didžiausias prekybos deficitas, kokį tik yra turėjusi kokia nors šalis santykiuose su kita valstybe per visą žmonijos istoriją.
2011 metais vien tik skolų palūkanoms apmokėti JAV išleido 454 mlrd. JAV dolerių.
JAV studentų paskolų suma ką tik viršijo 1 trln. JAV dolerių ribą.
1,17 trln. JAV skolos priklauso Kinijai.
Nuo Baracko Obamos kadencijos pradžios JAV skola išaugo daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per tris metus B. Obamos valdoma Amerika prasiskolino labiau nei per pirmų 41 JAV prezidento valdymo metus kartu sudėjus.
JAV namų ūkių skolos siekia 11,44 trln. JAV dolerių.
2012 metų birželio 7 dieną JAV nacionalinė skola siekė 15,73 trln. JAV dolerių.
Devyni didžiausi JAV bankai valdo 200 trln. JAV dolerių vertės išvestines finansines priemones. Ši suma yra tris kartus didesnė nei viso pasaulio reali ekonomika. Jeigu išvestinių finansinių instrumentų rinka žlugs, tuomet nebepadės jokie gelbėjimo paketai ar finansinė parama.
Atsiuntė Linas Kevličius